versija spausdinimui
(0)
JAV („S&P 500” +0,29 proc., „DOW JONES“ +0,04) ir Europos akcijų rinkos („EURO STOXX 50“ +0,55 proc.) vakar stiebėsi aukštyn, investuotojams vertinant, kiek tikėtina, kad kitą savaitę vyksiančiame posėdyje Europos centrinis bankas priims sprendimą ne tik didinti balansą, bet ir keisti jo sudėtį – pradėti ir vyriausybių skolos supirkimą.
Euro zonos bankų, kurių rezultatams regiono ekonomikos plėtra turi itin didelę reikšmę ir kurie yra vieni svarbiausių investuotojų į vyriausybių obligacijas, akcijos kilo 1,33 proc.
Praėjusį penktadienį Europos centrinio banko prezidentui Marijui Dragiui (Mario Draghi) pažadėjus imtis visų reikiamų priemonių infliacijai euro zonoje pakelti kaip įmanoma greičiau, EUR/USD kursas smuko daugiau negu 1 proc. iki 1,2415 JAV dolerio už eurą ir išlieka arti šios ribos. Stiprėjančius investuotojų lūkesčius dėl papildomų ekonomikos skatinimo priemonių patvirtina ir pokyčiai Europos obligacijų rinkoje. Išaugus paklausai ir ženkliai šoktelėjus kainai, Ispanijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmą kartą krito žemiau, o Italijos – priartėjo prie 2 proc. ribos (1,97 proc. ir 2,176 proc. atitinkamai).
Papildomo optimizmo investuotojams pridėjo ir nauja makroekonominė informacija. Viršydamas lūkesčius, Vokietijos („DAX“ +0,54 proc.) verslo pasitikėjimas ekonomika kilo pirmą kartą per pastaruosius 7 mėnesius (IFO ekonominių tyrimų instituto skaičiuojamas verslo esamos padėties vertinimo rodiklis lapkritį siekė 110 punktų, o ateities lūkesčių rodiklis kilo iki 99,7 punktų). Aukso kaina, mėnesio pradžioje dėl išaugusių abejonių pasaulio ekonomikos perspektyvomis šovusi aukštyn, stabtelėjo ir pakeitė kryptį (1197,67 JAV dolerio už unciją). Naftos kaina toliau „blaškosi“, artėjant lapkričio 27 dieną vyksiančiam Naftą eksportuojančių šalių (angl. OPEC) susitikimui, kuriame, prognozuojama, nebus sutarta dėl reikšmingo žaliavinės naftos išgavimo apimčių mažinimo („Brent“ rūšies nafta šįryt kainuoja 79,64 JAV dolerio už barelį).
Ekonomikos gaivinimo nuotaikomis gyva ir Azijos akcijų rinka. Iki naujų ekonominių duomenų, investuotojai Kinijoje tebevertina netikėtą centrinio banko praėjusio penktadienio sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą (08:00 Lietuvos laiku Kinijos „SHANGHAI COMPOSITE“ +0,58 proc.). Pirmadienį atostogavusios Japonijos akcijų rinkos dalyviai vertina šįryt anksti ryte paskelbtą vėliausio centrinio banko posėdžio ataskaitą („NIKKEI 225“ +0,36 proc.). Susirinkimo protokolas atskleidė, kad sprendimui plėsti kiekybinio skatinimo programos mastą pritarė ne visi balsuojantys nariai, tačiau šįryt kreipdamasis į verslo atstovus centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda patvirtino ryžtingą pasiruošimą, prireikus, imtis naujų ūkio stimuliavimo priemonių kainų stabilumo tikslui pasiekti.
Baltijos šalių investuotojai aktyviau prekiavo Estijos ir Latvijos bendrovių akcijomis (OMXT +0,21 proc., OMXR -0,75 proc.), o Lietuvos emitentų akcijos liko nuošalyje (OMXV -0,11 procento). Daugiausiai dėmesio atiteko „Tallinna Vesi“ (0 proc.) ir „Grindeks“ (+2,41 proc.) akcijoms. Kaip ir tikėjomės, Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kad pagrindinis „Grindeks“ akcininkas Lipmanų šeima turi skelbti privalomą oficialų siūlymą supirkti akcijas iš kitų investuotojų, pakėlė jų kainą biržoje. Vis dėlto tolimesnis akcijų brangimas yra mažai tikėtinas, nes Lipmanų šeima žada skųsti komisijos sprendimą teisme - matomai bus stengiamasi vilkinti ar visiškai išvengti prievolės įgyvendinimo.
Euro zonos bankų, kurių rezultatams regiono ekonomikos plėtra turi itin didelę reikšmę ir kurie yra vieni svarbiausių investuotojų į vyriausybių obligacijas, akcijos kilo 1,33 proc.
Praėjusį penktadienį Europos centrinio banko prezidentui Marijui Dragiui (Mario Draghi) pažadėjus imtis visų reikiamų priemonių infliacijai euro zonoje pakelti kaip įmanoma greičiau, EUR/USD kursas smuko daugiau negu 1 proc. iki 1,2415 JAV dolerio už eurą ir išlieka arti šios ribos. Stiprėjančius investuotojų lūkesčius dėl papildomų ekonomikos skatinimo priemonių patvirtina ir pokyčiai Europos obligacijų rinkoje. Išaugus paklausai ir ženkliai šoktelėjus kainai, Ispanijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmą kartą krito žemiau, o Italijos – priartėjo prie 2 proc. ribos (1,97 proc. ir 2,176 proc. atitinkamai).
Papildomo optimizmo investuotojams pridėjo ir nauja makroekonominė informacija. Viršydamas lūkesčius, Vokietijos („DAX“ +0,54 proc.) verslo pasitikėjimas ekonomika kilo pirmą kartą per pastaruosius 7 mėnesius (IFO ekonominių tyrimų instituto skaičiuojamas verslo esamos padėties vertinimo rodiklis lapkritį siekė 110 punktų, o ateities lūkesčių rodiklis kilo iki 99,7 punktų). Aukso kaina, mėnesio pradžioje dėl išaugusių abejonių pasaulio ekonomikos perspektyvomis šovusi aukštyn, stabtelėjo ir pakeitė kryptį (1197,67 JAV dolerio už unciją). Naftos kaina toliau „blaškosi“, artėjant lapkričio 27 dieną vyksiančiam Naftą eksportuojančių šalių (angl. OPEC) susitikimui, kuriame, prognozuojama, nebus sutarta dėl reikšmingo žaliavinės naftos išgavimo apimčių mažinimo („Brent“ rūšies nafta šįryt kainuoja 79,64 JAV dolerio už barelį).
Ekonomikos gaivinimo nuotaikomis gyva ir Azijos akcijų rinka. Iki naujų ekonominių duomenų, investuotojai Kinijoje tebevertina netikėtą centrinio banko praėjusio penktadienio sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą (08:00 Lietuvos laiku Kinijos „SHANGHAI COMPOSITE“ +0,58 proc.). Pirmadienį atostogavusios Japonijos akcijų rinkos dalyviai vertina šįryt anksti ryte paskelbtą vėliausio centrinio banko posėdžio ataskaitą („NIKKEI 225“ +0,36 proc.). Susirinkimo protokolas atskleidė, kad sprendimui plėsti kiekybinio skatinimo programos mastą pritarė ne visi balsuojantys nariai, tačiau šįryt kreipdamasis į verslo atstovus centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda patvirtino ryžtingą pasiruošimą, prireikus, imtis naujų ūkio stimuliavimo priemonių kainų stabilumo tikslui pasiekti.
Baltijos šalių investuotojai aktyviau prekiavo Estijos ir Latvijos bendrovių akcijomis (OMXT +0,21 proc., OMXR -0,75 proc.), o Lietuvos emitentų akcijos liko nuošalyje (OMXV -0,11 procento). Daugiausiai dėmesio atiteko „Tallinna Vesi“ (0 proc.) ir „Grindeks“ (+2,41 proc.) akcijoms. Kaip ir tikėjomės, Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kad pagrindinis „Grindeks“ akcininkas Lipmanų šeima turi skelbti privalomą oficialų siūlymą supirkti akcijas iš kitų investuotojų, pakėlė jų kainą biržoje. Vis dėlto tolimesnis akcijų brangimas yra mažai tikėtinas, nes Lipmanų šeima žada skųsti komisijos sprendimą teisme - matomai bus stengiamasi vilkinti ar visiškai išvengti prievolės įgyvendinimo.