versija spausdinimui
(0)
Kelias prekybos sesijas iš eilės kilę pagrindiniai JAV akcijų biržų indeksai vakar kiek smuktelėjo (S&P 500 -0,15 proc., DOW JONES -0,01 proc.), investuotojams vertinant paskelbtą spalio pabaigoje vykusio Federalinio rezervų banko (FED) posėdžio ataskaitą. Didžiosios dalies Federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) narių nuomone, šalies ekonominis aktyvumas, gerėjant sąlygoms darbo rinkoje, toliau nuosekliai auga.
Infliacija, nors ir spaudžiama kritusių energijos išteklių kainų, artimiausiais metais turėtų artėti prie tikslinio lygio (2 proc.). Nors buvo atkreiptas dėmesys į sulėtėjusios pasaulio ūkio plėtros, ypač Europoje, Kinijoje ir Japonijoje, ir sustiprėjusio JAV dolerio kuriamą papildomą riziką, jos, daugelio komiteto narių vertinimu, poveikis JAV ekonomikai yra pakankamai ribotas. Spalio mėn. posėdyje nuspręsta patobulin! ti ir posėdį lydinčio pranešimo retoriką dėl „reikšmingo laiko tarpo“, pridedant įspėjimą, kad, jei nauja ekonominė informacija patvirtins nedarbo ir infliacijos rodiklius gerėjant greičiau negu tikimasi, atitinkamai anksčiau negu planuojama gali būti pakelta ir palūkanų norma. Prognozuojama, kad FED sprendimą didinti palūkanų normą (iki 0,50 proc.) priims kitų metų liepą.
Šiandien Europos investuotojų nuotaikas lems makroekonominė informacija, o ji, panašu, nepradžiugins. Nors buvo tikėtasi, kad verslo aktyvumas padidėjo ir didžiosiose euro zonos ekonomikose, ir visame regione, preliminariu vertinimu, bendrasis verslo pasitikėjimo rodiklis Prancūzijoje lapkritį smuko iki 48,4 punkto, o Vokietijoje – iki 52,1 punkto. Nors situacija paslaugų sektoriuje kiek geresnė, gamybos sektorius abiejose šalyje akivaizdžiai išgyvena ne pačius lengviausius laikus (47,6 ir 50 punktų atitinkamai, palyginti su 48,5 ir 51,4 punkto spalio mėnesį). Prognozuojama, kad panašiai pesimistiškai gali nuteikti ir šiandien vakare skelbiamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis (tikimasi -10,7 punktų).
Šįryt paskelbtas Kinijos HSBC gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis lapkritį krito iki 50 punktų. Žemiausias nuo gegužės mėnesio įvertis rodo Kinijos gamybos sektorių atsidūrus ant ribos tarp plėtros ir nuosmukio (10:00 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE +0,07 proc.). Analogiškas rodiklis parodė Japonijos (NIKKEI 225 +0,07 proc.) gamybos sektorių išlaikant tempą (52,1 punkto).
Šiandien popietė bus gausi JAV makroekonominių rodiklių. Be Markit gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklio (tikimasi 56,3 punktų), laukiama informacijos apie vartotojų kainų pokyčius spalio mėnesį (prognozuojama, kad metinė infliacija sumažės iki 1,6 proc.) ir naujų per praėjusią savaitę pateiktų bedarbių paraiškų skaičių (laukiama 284 tūkst.).
Baltijos šalių biržų indeksai beveik nepakito (OMXBB +0,04 proc., OMXV 0,08 proc.), apyvarta sumažėjo iki 0,6 mln. eurų. Taline kritimu išsiskyrė „Merko Ehitus“ (-2,11 proc.), Vilniuje tiesioginis sandoris padidino „Linas Agro Group“ (-0,73 proc.) akcijų apyvartą. „Silvano Fashion Group“ (-0,53 proc.) akcijų pirkėjai nuo šiandien nebeįgis teisės į išmokamus papildomus dividendus (0,20 euro už akciją), atitinkamai koreguosis akcijų kaina. Galima tikėtis „Lietuvos energijos gamybos“ (LAG) akcijų pirkėjų suaktyvėjimo ir kainos augimo po to, kai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl privalomo buvusios bendrovės „Lietuvos Elektrinė“ mažųjų akcininkų akcijų išpirkimo po 6,13 lito už akciją (apie 1,30 euro už LAG akciją). Tačiau kol kas neaišku, ar teisę parduoti valstybei įgyja visi dabartiniai LAG akcininkai, ar tik buvę „Lietuvos elektrinės“ akcininkai, todėl investuotojai turėtų būti atidūs.
Infliacija, nors ir spaudžiama kritusių energijos išteklių kainų, artimiausiais metais turėtų artėti prie tikslinio lygio (2 proc.). Nors buvo atkreiptas dėmesys į sulėtėjusios pasaulio ūkio plėtros, ypač Europoje, Kinijoje ir Japonijoje, ir sustiprėjusio JAV dolerio kuriamą papildomą riziką, jos, daugelio komiteto narių vertinimu, poveikis JAV ekonomikai yra pakankamai ribotas. Spalio mėn. posėdyje nuspręsta patobulin! ti ir posėdį lydinčio pranešimo retoriką dėl „reikšmingo laiko tarpo“, pridedant įspėjimą, kad, jei nauja ekonominė informacija patvirtins nedarbo ir infliacijos rodiklius gerėjant greičiau negu tikimasi, atitinkamai anksčiau negu planuojama gali būti pakelta ir palūkanų norma. Prognozuojama, kad FED sprendimą didinti palūkanų normą (iki 0,50 proc.) priims kitų metų liepą.
Šiandien Europos investuotojų nuotaikas lems makroekonominė informacija, o ji, panašu, nepradžiugins. Nors buvo tikėtasi, kad verslo aktyvumas padidėjo ir didžiosiose euro zonos ekonomikose, ir visame regione, preliminariu vertinimu, bendrasis verslo pasitikėjimo rodiklis Prancūzijoje lapkritį smuko iki 48,4 punkto, o Vokietijoje – iki 52,1 punkto. Nors situacija paslaugų sektoriuje kiek geresnė, gamybos sektorius abiejose šalyje akivaizdžiai išgyvena ne pačius lengviausius laikus (47,6 ir 50 punktų atitinkamai, palyginti su 48,5 ir 51,4 punkto spalio mėnesį). Prognozuojama, kad panašiai pesimistiškai gali nuteikti ir šiandien vakare skelbiamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis (tikimasi -10,7 punktų).
Šįryt paskelbtas Kinijos HSBC gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis lapkritį krito iki 50 punktų. Žemiausias nuo gegužės mėnesio įvertis rodo Kinijos gamybos sektorių atsidūrus ant ribos tarp plėtros ir nuosmukio (10:00 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE +0,07 proc.). Analogiškas rodiklis parodė Japonijos (NIKKEI 225 +0,07 proc.) gamybos sektorių išlaikant tempą (52,1 punkto).
Šiandien popietė bus gausi JAV makroekonominių rodiklių. Be Markit gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklio (tikimasi 56,3 punktų), laukiama informacijos apie vartotojų kainų pokyčius spalio mėnesį (prognozuojama, kad metinė infliacija sumažės iki 1,6 proc.) ir naujų per praėjusią savaitę pateiktų bedarbių paraiškų skaičių (laukiama 284 tūkst.).
Baltijos šalių biržų indeksai beveik nepakito (OMXBB +0,04 proc., OMXV 0,08 proc.), apyvarta sumažėjo iki 0,6 mln. eurų. Taline kritimu išsiskyrė „Merko Ehitus“ (-2,11 proc.), Vilniuje tiesioginis sandoris padidino „Linas Agro Group“ (-0,73 proc.) akcijų apyvartą. „Silvano Fashion Group“ (-0,53 proc.) akcijų pirkėjai nuo šiandien nebeįgis teisės į išmokamus papildomus dividendus (0,20 euro už akciją), atitinkamai koreguosis akcijų kaina. Galima tikėtis „Lietuvos energijos gamybos“ (LAG) akcijų pirkėjų suaktyvėjimo ir kainos augimo po to, kai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl privalomo buvusios bendrovės „Lietuvos Elektrinė“ mažųjų akcininkų akcijų išpirkimo po 6,13 lito už akciją (apie 1,30 euro už LAG akciją). Tačiau kol kas neaišku, ar teisę parduoti valstybei įgyja visi dabartiniai LAG akcininkai, ar tik buvę „Lietuvos elektrinės“ akcininkai, todėl investuotojai turėtų būti atidūs.