versija spausdinimui
(0)
Rugsėjo mėnesį, remiantis Eurostat duomenimis, įvertinus sezoniškumą euro zonos užsienio prekybos perteklius sudarė 17.7 mlrd. eurų, ir tai tuo pačiu buvo absoliučiai rekordinis lygis. Žinoma, prie to be jokios abejonės prisidėjo ir pastebimai atpigęs euras.
Rinkoje laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 16 mlrd. eurų. Prieš tai rekordinis lygis buvo pasiektas 2013 metų kovo mėnesį, kuomet jis siekė 17,6 mlrd. eurų.
Rugpjūčio mėnesį euro zonos užsienio prekybos perteklius įvertinus sezoniškumo įtaką sudarė 15,4 mlrd. eurų, na o liepą siekė 12,8 mlrd. eurų. Rugsėjį palyginus su rugpjūčiu, euro zonos eksporto apimtys įvertinus sezoniškumą padidėjo 4,2 procentais, na o importas paaugo trim procentais.
Neįvertinus sezoniškumo, euro zonos užsienio prekybos perteklius rugsėjo mėnesį siekė 18.5 mlrd. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį sudarė 10.8 mlrd. eurų. Mėnesį prieš tai teigiamas užsienio prekybos rezultatas siekė 8.6 mlrd. eurų.
Europos sąjungos užsienio prekybos perteklius neįvertinus sezoniškumo įtakos rugsėjį siekė 2.6 mlrd. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį buvo užfiksuotas 0.7 mlrd. eurų vertės deficitas. Rugpjūtį Europos sąjungos šalių bendras užsienio prekybos rezultatas buvo neigiamas bei sudarė 8.8 mlrd. eurų.
Rugsėjį palyginus su rugpjūčiu bei įvertinus sezoniškumą, Europos sąjungos eksportas paaugo 5.8 procentais, na o importas - 3.2 procentais. Įvertinus sezoniškumą užsienio prekybos perteklius rugsėjį siekė 2.2 mlrd. eurų, kai mėnesį prieš tai buvo užfiksuotas 1.3 mlrd. eurų vertės deficitas. Lietuvos eksportas per minimą laikotarpį paaugo 0.8 procentais, na o importas - 12.2 procentais, tuo tarpu užsienio prekybos teigiamas rezultatas sumažėjo nuo 0.2 iki 0.1 mlrd. eurų.
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį didžiausias užsienio prekybos perteklius įvertinus sezoniškumo įtaką tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje, kur jis siekė net 15.1 mlrd. eurų, na o didžiausias deficitas buvo užfiksuotas Olandijoje, kur jis siekė 10.2 mlrd. eurų.
Šių metų rugsėjį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonos šalių eksporto apimtys paaugo devyniais procentais, na o importo - keturiais procentais. Tuo tarpu Europos sąjungos atitinkamai 7 ir 4 procentais.
Bendrai po pirmų devynių šių metų mėnesių euro zonos užsienio prekybos perteklius sudaro 125.8 mlrd. eurų, kai prieš metus jis siekė 104.8 mlrd. eurų. Per minimą laikotarpį eksportas paaugo dviem procentais, na o importas faktiškai nepakito. Europos sąjungos šalių bendras užsienio prekybos rezultatas po pirmų devynių šių metų mėnesių yra neigiamas bei sudaro 6.4 mlrd. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį jis buvo teigiamas ir siekė 37 mlrd. eurų. Per minimą laikotarpį eksportas smuktelėjo trim procentais, na o importas iš esmės nepakito.
Kalbant apie euro zonos pagrindinius prekybos partnerius, tai per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, eksporto apimtys į Didžiąją Britanija paaugo 7 procentais, į Ameriką - 6 procentais, į Kiniją - 7 procentais, tuo tarpu į Rusiją susitraukė penkiolika procentų, į Šveicariją krito dviem procentais. Importo apimtys per minimą laikotarpį iš Didžiosios Britanijos krito trim procentais, iš Amerikos paaugo trim procentais, iš Kinijos - keturiais procentais, tuo tarpu iš Rusijos smuktelėjo aštuoniais procentais, na o iš Šveicarijos paaugo keturiais procentais.
Europos sąjungos šalių eksporto apimtys per pirmus devynis šių metų mėnesius į Ameriką paaugo keturiais procentais, į Kiniją - dešimt procentų, į Rusiją smuko dvyliką procentų, į Šveicariją susitraukė net 23 procentais. Kalbant apie importą, iš Amerikos jis paaugo trim procentais, iš Kinijos - 5 procentais, iš Rusijos smuko aštuoniais procentais, na o iš Šveicarijos padidėjo penkiais procentais.
Lietuvos eksportas per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito dviem procentais, na o importas sumažėjo vienu procentu. Tuo tarpu užsienio prekybos deficitas padidėjo nuo 1 iki 1.3 mlrd. eurų.
Tarp Europos sąjungos šalių per minimą laikotarpį didžiausiu užsienio prekybos pertekliumi gali pasigirti Vokietija, kur jis siekė net 138.8 mlrd. eurų, Olandija (38.5 mlrd. eurų) bei Italija (26.2 mlrd. eurų). Tuo tarpu didžiausias užsienio prekybos deficitas buvo užfiksuotas Didžioje Britanijoje (89.8 mlrd. eurų), Prancūzijoje (49.3 mlrd. eurų) bei Ispanijoje, kur jis siekė 16.6 mlrd. eurų.
Rinkoje laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 16 mlrd. eurų. Prieš tai rekordinis lygis buvo pasiektas 2013 metų kovo mėnesį, kuomet jis siekė 17,6 mlrd. eurų.
Rugpjūčio mėnesį euro zonos užsienio prekybos perteklius įvertinus sezoniškumo įtaką sudarė 15,4 mlrd. eurų, na o liepą siekė 12,8 mlrd. eurų. Rugsėjį palyginus su rugpjūčiu, euro zonos eksporto apimtys įvertinus sezoniškumą padidėjo 4,2 procentais, na o importas paaugo trim procentais.
Neįvertinus sezoniškumo, euro zonos užsienio prekybos perteklius rugsėjo mėnesį siekė 18.5 mlrd. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį sudarė 10.8 mlrd. eurų. Mėnesį prieš tai teigiamas užsienio prekybos rezultatas siekė 8.6 mlrd. eurų.
Europos sąjungos užsienio prekybos perteklius neįvertinus sezoniškumo įtakos rugsėjį siekė 2.6 mlrd. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį buvo užfiksuotas 0.7 mlrd. eurų vertės deficitas. Rugpjūtį Europos sąjungos šalių bendras užsienio prekybos rezultatas buvo neigiamas bei sudarė 8.8 mlrd. eurų.
Rugsėjį palyginus su rugpjūčiu bei įvertinus sezoniškumą, Europos sąjungos eksportas paaugo 5.8 procentais, na o importas - 3.2 procentais. Įvertinus sezoniškumą užsienio prekybos perteklius rugsėjį siekė 2.2 mlrd. eurų, kai mėnesį prieš tai buvo užfiksuotas 1.3 mlrd. eurų vertės deficitas. Lietuvos eksportas per minimą laikotarpį paaugo 0.8 procentais, na o importas - 12.2 procentais, tuo tarpu užsienio prekybos teigiamas rezultatas sumažėjo nuo 0.2 iki 0.1 mlrd. eurų.
Pirmąjį šių metų rudens mėnesį didžiausias užsienio prekybos perteklius įvertinus sezoniškumo įtaką tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje, kur jis siekė net 15.1 mlrd. eurų, na o didžiausias deficitas buvo užfiksuotas Olandijoje, kur jis siekė 10.2 mlrd. eurų.
Šių metų rugsėjį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonos šalių eksporto apimtys paaugo devyniais procentais, na o importo - keturiais procentais. Tuo tarpu Europos sąjungos atitinkamai 7 ir 4 procentais.
Bendrai po pirmų devynių šių metų mėnesių euro zonos užsienio prekybos perteklius sudaro 125.8 mlrd. eurų, kai prieš metus jis siekė 104.8 mlrd. eurų. Per minimą laikotarpį eksportas paaugo dviem procentais, na o importas faktiškai nepakito. Europos sąjungos šalių bendras užsienio prekybos rezultatas po pirmų devynių šių metų mėnesių yra neigiamas bei sudaro 6.4 mlrd. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį jis buvo teigiamas ir siekė 37 mlrd. eurų. Per minimą laikotarpį eksportas smuktelėjo trim procentais, na o importas iš esmės nepakito.
Kalbant apie euro zonos pagrindinius prekybos partnerius, tai per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, eksporto apimtys į Didžiąją Britanija paaugo 7 procentais, į Ameriką - 6 procentais, į Kiniją - 7 procentais, tuo tarpu į Rusiją susitraukė penkiolika procentų, į Šveicariją krito dviem procentais. Importo apimtys per minimą laikotarpį iš Didžiosios Britanijos krito trim procentais, iš Amerikos paaugo trim procentais, iš Kinijos - keturiais procentais, tuo tarpu iš Rusijos smuktelėjo aštuoniais procentais, na o iš Šveicarijos paaugo keturiais procentais.
Europos sąjungos šalių eksporto apimtys per pirmus devynis šių metų mėnesius į Ameriką paaugo keturiais procentais, į Kiniją - dešimt procentų, į Rusiją smuko dvyliką procentų, į Šveicariją susitraukė net 23 procentais. Kalbant apie importą, iš Amerikos jis paaugo trim procentais, iš Kinijos - 5 procentais, iš Rusijos smuko aštuoniais procentais, na o iš Šveicarijos padidėjo penkiais procentais.
Lietuvos eksportas per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito dviem procentais, na o importas sumažėjo vienu procentu. Tuo tarpu užsienio prekybos deficitas padidėjo nuo 1 iki 1.3 mlrd. eurų.
Tarp Europos sąjungos šalių per minimą laikotarpį didžiausiu užsienio prekybos pertekliumi gali pasigirti Vokietija, kur jis siekė net 138.8 mlrd. eurų, Olandija (38.5 mlrd. eurų) bei Italija (26.2 mlrd. eurų). Tuo tarpu didžiausias užsienio prekybos deficitas buvo užfiksuotas Didžioje Britanijoje (89.8 mlrd. eurų), Prancūzijoje (49.3 mlrd. eurų) bei Ispanijoje, kur jis siekė 16.6 mlrd. eurų.