versija spausdinimui
(0)
Nors Europos Sąjungos šalių vyriausybės vakar susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai, papildomos priemonės įsigalios ne šiandien, o artimiausiomis dienomis, per kurias tikimasi įvertinti, kaip laikomasi praėjusį penktadienį Minske sudarytų paliaubų. Paliekama erdvės, situacijai Ukrainoje ženkliai gerėjant, priimtas naujas sankcijas iš dalies arba visiškai peržiūrėti.
JAV ir Vokietijos vyriausybių obligacijų pajamingumai kilstelėjo (10 metų trukmės obligacijų atitinkamai iki 2,49 ir 0,98 proc.) paskelbus San Francisko FED ataskaitą, kurioje svarstoma, ar mažas finansų rinkų kintamumas rodo, kad investuotojai nepakankamai gerai įvertina palūkanų normų JAV kilimo ateityje tempą. Makroekonominei informacijai patvirtinant gerą šalies ūkio būklę (vakar paskelbta, kad vartotojų kreditavimo apimtys liepą augo viršydamos lūkesčius ir sparčiausiai per trejus metus – iki 26 mlrd. JAV dolerių.), pagrindiniai JAV akcijų indeksai tokią FED išvadą sutiko koreguodamiesi žemyn (DOW JONES -0,15 proc., S&P 500 -0,31 proc.), o JAV doleris toliau stiprėja (EUR/USD kursas balansuoja ant 1,289 JAV dolerio už eurą ribos).
Europos akcijų rinkose nuotaikos nevienodos (EURO STOXX -0,24 proc.). Vėl sulaukta pozityvios informacijos iš didžiausios euro zonos ekonomikos: Vokietijos prekybos balansas liepą siekė 23,4 mlrd. eurų, arba 6,6 mlrd. eurų daugiau negu tikėtasi (DAX +0,11 proc.). Kita vertus, Prancūzijos prekybos balansas tą patį mėnesį išliko neigiamas (-5,5 mlrd. eurų) ir smuko labiau negu prognozuota (CAC 40 -0,26 proc.). Skelbiama, kad regiono lyderės Vokietija ir Prancūzija suvienys jėgas ES investicijų programoje, taip siekdamos sumažinti ūkių plėtros skirtumus ir paskatinti ekonomikos augimą nedidinant vyriausybės išlaidų. Iniciatyvą planuojama pristatyti šį penktadienį Italijoje vyksiančiame Europos finansų ministrų susitikime. Artėjant referendumui dėl Škotijos nepriklausomybės įtampa tarp investuotojų Didžiojoje Britanijoje, tikėtina, išsilaikys (FTSE 100 -0,30 proc.).
Baltijos šalių biržose prekyba išliko gana nuosaiki. Visų trijų šalių akcijų indeksai nežymiai smuktelėjo (OMXV -0,03 proc., OMXR -0,05 proc., OMXT -0,12 proc.). Reikšmingų naujienų prekybos metu sulaukta nebuvo, bet pasibaigus prekybos sesijai pasirodė trijų „Lietuvos energijos“ įmonių grupės valdomų bendrovių pranešimai apie planuojamus tarpinius dividendus iš 2014 metų pirmo pusmečio pelno. „Lietuvos energijos gamyba“ ir LESTO pasiūlė mokėti 0,11 lito už akciją (metinis dividendų pajamingumas iki mokesčių uždarymo kainomis atitinkamai būtų 8,37 ir 7,15 proc.), o „Lietuvos dujos“ akcininkus planuoja nudžiuginti 0,24 lito už akciją dividendais (metinis pajamingumas būtų net 21,06 proc.). Tokią naujieną neabejotinai reikėtų vertinti teigiamai. Visų pirma, besiformuojanti stabilių dividendų mokėjimo politika turėtų kelti invest! uotojų pasitikėjimą šiomis energetikos sektoriaus bendrovėmis. Antra, tokia valstybės valdomos grupės politika turės teigiamos įtakos rinkos dalyvių lūkesčiams dėl ateities laikotarpių reikšmingos pelno dalies išmokėjimo akcininkams. Trečia, gero dividendų pajamingumo akcijos yra nebloga obligacijų ir lakštų alternatyva didesnę riziką toleruojantiems investuotojams.
JAV ir Vokietijos vyriausybių obligacijų pajamingumai kilstelėjo (10 metų trukmės obligacijų atitinkamai iki 2,49 ir 0,98 proc.) paskelbus San Francisko FED ataskaitą, kurioje svarstoma, ar mažas finansų rinkų kintamumas rodo, kad investuotojai nepakankamai gerai įvertina palūkanų normų JAV kilimo ateityje tempą. Makroekonominei informacijai patvirtinant gerą šalies ūkio būklę (vakar paskelbta, kad vartotojų kreditavimo apimtys liepą augo viršydamos lūkesčius ir sparčiausiai per trejus metus – iki 26 mlrd. JAV dolerių.), pagrindiniai JAV akcijų indeksai tokią FED išvadą sutiko koreguodamiesi žemyn (DOW JONES -0,15 proc., S&P 500 -0,31 proc.), o JAV doleris toliau stiprėja (EUR/USD kursas balansuoja ant 1,289 JAV dolerio už eurą ribos).
Europos akcijų rinkose nuotaikos nevienodos (EURO STOXX -0,24 proc.). Vėl sulaukta pozityvios informacijos iš didžiausios euro zonos ekonomikos: Vokietijos prekybos balansas liepą siekė 23,4 mlrd. eurų, arba 6,6 mlrd. eurų daugiau negu tikėtasi (DAX +0,11 proc.). Kita vertus, Prancūzijos prekybos balansas tą patį mėnesį išliko neigiamas (-5,5 mlrd. eurų) ir smuko labiau negu prognozuota (CAC 40 -0,26 proc.). Skelbiama, kad regiono lyderės Vokietija ir Prancūzija suvienys jėgas ES investicijų programoje, taip siekdamos sumažinti ūkių plėtros skirtumus ir paskatinti ekonomikos augimą nedidinant vyriausybės išlaidų. Iniciatyvą planuojama pristatyti šį penktadienį Italijoje vyksiančiame Europos finansų ministrų susitikime. Artėjant referendumui dėl Škotijos nepriklausomybės įtampa tarp investuotojų Didžiojoje Britanijoje, tikėtina, išsilaikys (FTSE 100 -0,30 proc.).
Baltijos šalių biržose prekyba išliko gana nuosaiki. Visų trijų šalių akcijų indeksai nežymiai smuktelėjo (OMXV -0,03 proc., OMXR -0,05 proc., OMXT -0,12 proc.). Reikšmingų naujienų prekybos metu sulaukta nebuvo, bet pasibaigus prekybos sesijai pasirodė trijų „Lietuvos energijos“ įmonių grupės valdomų bendrovių pranešimai apie planuojamus tarpinius dividendus iš 2014 metų pirmo pusmečio pelno. „Lietuvos energijos gamyba“ ir LESTO pasiūlė mokėti 0,11 lito už akciją (metinis dividendų pajamingumas iki mokesčių uždarymo kainomis atitinkamai būtų 8,37 ir 7,15 proc.), o „Lietuvos dujos“ akcininkus planuoja nudžiuginti 0,24 lito už akciją dividendais (metinis pajamingumas būtų net 21,06 proc.). Tokią naujieną neabejotinai reikėtų vertinti teigiamai. Visų pirma, besiformuojanti stabilių dividendų mokėjimo politika turėtų kelti invest! uotojų pasitikėjimą šiomis energetikos sektoriaus bendrovėmis. Antra, tokia valstybės valdomos grupės politika turės teigiamos įtakos rinkos dalyvių lūkesčiams dėl ateities laikotarpių reikšmingos pelno dalies išmokėjimo akcininkams. Trečia, gero dividendų pajamingumo akcijos yra nebloga obligacijų ir lakštų alternatyva didesnę riziką toleruojantiems investuotojams.