versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė liepos mėnesio darbo rinkos duomenis. Paaiškėjo, jog tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystė nepakito, na o mūsų šalyje ji padidėjo.
Liepą, kaip ir mėnesį prieš tai, euro zonoje bedarbystė siekė 11.5 procentus, t.y. atitiko ekonomistų lūkesčius, Europos sąjungoje ji sudarė 10.2 procentus, na o Lietuvoje ji paaugo nuo 11.4 iki 11.5 procentų.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystė siekė 11.9 procentus, Europos sąjungoje - 10.9 procentus, o mūsų šalyje ji sudarė 11.6 procentus.
Liepą Europos sąjungoje darbo neturėjo 24.85 milijonai asmenų, iš kurių 18.409 milijonai euro zonos šalyse. Per mėnesį Europos sąjungoje bedarbių skaičius sumažėjo 41 tūkstančiu, na o euro zonoje faktiškai nepakito. Lietuvoje per mėnesį bedarbių skaičius nepakito, na o jų buvo 169 tūkstančiai. Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 1.634 milijonais, euro zonoje - 725 tūkstančiais, na o mūsų šalyje praėjusių metų liepą bedarbių buvo 168 tūkstančiai.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Vokietijoje ir Austrijoje, kur liepą ji siekė abiem atvejais 4.9 procentus. Na o didžiausias minimas rodiklis ir toliau yra Graikijoje, kur remiantis naujausiais gegužės mėnesio duomenimis jų buvo 27.2 procentai, o Ispanijoje liepą bedarbystės lygis siekė 24.5 procentus.
Per metus dvidešimt dvejose Europos sąjungos šalyse bedarbystės lygis krito, trijose padidėjo bei taip pat trijose nepakito. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Vengrijoje (nuo 10.4 iki 8.1 procento), Portugalijoje (nuo 16.3 iki 14 procentų), Kroatijoje (nuo 18.1 iki 16.2 procentų) bei Ispanijoje, kur krito nuo 26.2 iki 24.5 procentų. Tuo tarpu bedarbystė paaugo per metus Suomijoje (nuo 8.1 iki 8.7 procentų), Italijoje (nuo 12.1 iki 12.6 procentų) bei Liuksemburge, kur ji pakilo nuo 5.9 iki 6.3 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje liepą palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystės lygis jaunimo tarpe nepakito bei sudarė 23.2 procentus, Europos sąjungoje krito nuo 21.9 iki 21.7 procentų, na o Lietuvoje taip pat sumažėjo, t.y. krito nuo 21.8 iki 21.7 procentų. Prieš metus bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje sudarė 24 procentus, Europos sąjungoje siekė 23.6 procentus, na o mūsų šalyje sudarė 22 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių liepos mėnesį didžiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Ispanijoje (53.8 procentai), Graikijoje (53.1 procentas), Italijoje (42.9 procentai) bei Kroatijoje, kur jis siekė 41.5 procentus. Na o mažiausias buvo Vokietijoje (7.8 procentai), Austrijoje (9.3 procentai) bei Olandijoje, kur siekė 10.4 procentus.
Liepą, kaip ir mėnesį prieš tai, euro zonoje bedarbystė siekė 11.5 procentus, t.y. atitiko ekonomistų lūkesčius, Europos sąjungoje ji sudarė 10.2 procentus, na o Lietuvoje ji paaugo nuo 11.4 iki 11.5 procentų.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystė siekė 11.9 procentus, Europos sąjungoje - 10.9 procentus, o mūsų šalyje ji sudarė 11.6 procentus.
Liepą Europos sąjungoje darbo neturėjo 24.85 milijonai asmenų, iš kurių 18.409 milijonai euro zonos šalyse. Per mėnesį Europos sąjungoje bedarbių skaičius sumažėjo 41 tūkstančiu, na o euro zonoje faktiškai nepakito. Lietuvoje per mėnesį bedarbių skaičius nepakito, na o jų buvo 169 tūkstančiai. Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 1.634 milijonais, euro zonoje - 725 tūkstančiais, na o mūsų šalyje praėjusių metų liepą bedarbių buvo 168 tūkstančiai.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Vokietijoje ir Austrijoje, kur liepą ji siekė abiem atvejais 4.9 procentus. Na o didžiausias minimas rodiklis ir toliau yra Graikijoje, kur remiantis naujausiais gegužės mėnesio duomenimis jų buvo 27.2 procentai, o Ispanijoje liepą bedarbystės lygis siekė 24.5 procentus.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje liepą palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystės lygis jaunimo tarpe nepakito bei sudarė 23.2 procentus, Europos sąjungoje krito nuo 21.9 iki 21.7 procentų, na o Lietuvoje taip pat sumažėjo, t.y. krito nuo 21.8 iki 21.7 procentų. Prieš metus bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje sudarė 24 procentus, Europos sąjungoje siekė 23.6 procentus, na o mūsų šalyje sudarė 22 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių liepos mėnesį didžiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Ispanijoje (53.8 procentai), Graikijoje (53.1 procentas), Italijoje (42.9 procentai) bei Kroatijoje, kur jis siekė 41.5 procentus. Na o mažiausias buvo Vokietijoje (7.8 procentai), Austrijoje (9.3 procentai) bei Olandijoje, kur siekė 10.4 procentus.