versija spausdinimui
(0)
Dauguma ekonomistų mano, kad mažiausiai dvejus ateinančius metus Šveicarijos Centrinis bankas ir toliau neleis sustiprėti nacionalinei valiutai frankui euro atžvilgiu. Tokiu būdu siekiama, kad nesumažėtų šios šalies eksportuotojų konkurencingumas tarptautinėse rinkose.
Netrukus jau bus praėję trys metai nuo to laiko, kai Šveicarijos Centrinis bankas paskelbė, kad vykdys intervencijas siekiant užtikrinti, kad euro ir franko kursas nenusileistų žemiau nei 1,2 frankai už vieną eurą.
Kai euro zonoje kilo skolų krizė, be jokios abejonės padidėjo franko, kuris laikomas esantis saugi valiuta, paklausa. Stiprėjanti Šveicarijos valiuta kenkė šios šalies eksportuotojams, nes tuo pačiu mažėjo jų konkurencingumas užsienio rinkose, tad būtent todėl Šveicarijos Centrinis bankas ir ėmėsi veiksmų.
Kadangi euro zonos ekonomika nesugeba iki galo visiškai atsigauti, tad Šveicarijos Centrinio banko atstovai ir toliau turėtų išlaikyti griežtą euro bei franko valiutų kurso kontrolę. Taip mano daugiau nei trys ketvirtadaliai ekonomistų, kuriuos paklausė Bloomberg naujienų agentūra. Tuo tarpu mažiau nei dešimtadalis mano, kad minimas bankas jau kitais metais panašiu metu pakeis savo politiką.
„Tol, kol Europos Centrinis bankas neims didinti palūkanų, Šveicarijos Centrinis bankas nesiims jokių naujų veiksmų, t.y. nekeis politikos“ - pareiškė Zuercher Kantonalbank ekonomistas David Marmet, tuo pačiu pridėdamas, jog pinigų politika euro zonoje dar negreit ims griežtėti.
Šveicarijos Centrinio banko vadovas Thomas Jordan liepą buvo pareiškęs, kad 1,2 frankų už vieną eurą lygis artimiausioje ateityje ir toliau bus išlaikomas.
Šiuo metu rinkoje už vieną eurą yra mokama po 1.21056 frankus, arba 0.05 procentais mažiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios euras franko atžvilgiu susilpnėjo 1.35 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus - apie du procentus.
Netrukus jau bus praėję trys metai nuo to laiko, kai Šveicarijos Centrinis bankas paskelbė, kad vykdys intervencijas siekiant užtikrinti, kad euro ir franko kursas nenusileistų žemiau nei 1,2 frankai už vieną eurą.
Kai euro zonoje kilo skolų krizė, be jokios abejonės padidėjo franko, kuris laikomas esantis saugi valiuta, paklausa. Stiprėjanti Šveicarijos valiuta kenkė šios šalies eksportuotojams, nes tuo pačiu mažėjo jų konkurencingumas užsienio rinkose, tad būtent todėl Šveicarijos Centrinis bankas ir ėmėsi veiksmų.
Kadangi euro zonos ekonomika nesugeba iki galo visiškai atsigauti, tad Šveicarijos Centrinio banko atstovai ir toliau turėtų išlaikyti griežtą euro bei franko valiutų kurso kontrolę. Taip mano daugiau nei trys ketvirtadaliai ekonomistų, kuriuos paklausė Bloomberg naujienų agentūra. Tuo tarpu mažiau nei dešimtadalis mano, kad minimas bankas jau kitais metais panašiu metu pakeis savo politiką.
„Tol, kol Europos Centrinis bankas neims didinti palūkanų, Šveicarijos Centrinis bankas nesiims jokių naujų veiksmų, t.y. nekeis politikos“ - pareiškė Zuercher Kantonalbank ekonomistas David Marmet, tuo pačiu pridėdamas, jog pinigų politika euro zonoje dar negreit ims griežtėti.
Šveicarijos Centrinio banko vadovas Thomas Jordan liepą buvo pareiškęs, kad 1,2 frankų už vieną eurą lygis artimiausioje ateityje ir toliau bus išlaikomas.
Šiuo metu rinkoje už vieną eurą yra mokama po 1.21056 frankus, arba 0.05 procentais mažiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios euras franko atžvilgiu susilpnėjo 1.35 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus - apie du procentus.