versija spausdinimui
(3)
Europos centrinis bankas siekia, kad Bazelio bankų priežiūros komitetas sušvelnintų savo poziciją dėl naujų likvidumo reikalavimų (likvidumo padengimo koeficiento - LCR) bankams. Kalba vyksta apie tai, kad dalis instrumentų paremtų aktyvais ir paskolomis verslui, galėtų būti traktuojami kaip papildomas kapitalas, kuris padėtų apsisaugoti, jei kredito rinka būtų užšaldyta, t.y. jei nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis pasiskolinti reikalingų lėšų.
Europos Centrinio banko ir Prancūzijos Centrinio banko atstovai nerimauja, kad numatyti nauji reikalavimai, jeigu bankai bus priversti sumažinti skolinimosi apimtis, apsunkins kovą su skolų krize euro zonoje. Tačiau remiantis neoficialiais šaltiniais, naujų likvidumo reikalavimų bankams sušvelninimui prieštarauja Amerikos priežiūros institucijos.
Bazelio komitetas nusprendė sugriežtinti bankams taikomus likvidumo ir kapitalo reikalavimus, nes norima išvengti krizės pasikartojimo, kuri kilo po to, kai 2008 metų rugsėjo viduryje bankrutavo investicinis bankas Lehman Brothers Holding. Bazelio bankų priežiūros komitetas pageidauja, kad bankai turėtų pakankamai išteklių ir lengvai parduodamo turto, kad galėtų išgyventi 30 dienų kredito krizę.
Jei naujas likvidumo padengimo koeficiento reikalavimas būtų įsigaliojęs praėjusių metų birželį, tai tuomet remiantis Bazelio komiteto duomenimis, net 212 didžiausių pasaulio bankų bendrai trūktų 1,75 trilijono eurų vertės aktyvų.
„Kilus skolų krizei euro zonoje, Centriniai bankai sušvelnino savo taisykles, tad LCR rodiklis vis labiau nukrypsta nuo realybės“ - atkreipė dėmesį Nykredit banko atstovas Jesper Berg.
Jis tuo pačiu ironizuoja, kad Europos Centrinis bankas dabar kaip užstatą priimą beveik viską, išskyrus bankų vadovų kaklaraiščius. Tačiau Nykredit banko atstovas pripažino, kad dėl to, jog kai kurie Europos Centriniai bankai kaip užstatą priimdavo daugelį instrumentų, jiems pavyko geriau nei kitiems suvaldyti situaciją per pirmą krizės fazę po Lehman Brothers bankroto.
Nauji likvidumo reikalavimų pasiūlymai buvo paskelbti 2010 metais, o jie turėtų įsigalioti nuo 2015 metų. Bankų atstovai tuo pačiu perspėjo, kad naujų likvidumo reikalavimų taikymas gali sumažinti paskolų pasiūlą, nes bankai privalės turėtų daugiau grynųjų, be to bankai bus priversti pirkti tik valstybines obligacijas, nes daugelis kitų vertybinių popierių nelabai atitiks reikalavimus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant likvidumo padengimo koeficientą. Šis klausimas turi būti išspręstas iki 2013 metų sausio. Bazelio komitetas paskelbė, jog jis yra pasiruošęs iš naujo peržiūrėti savo pasiūlymus, kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių įsigaliojus naujiesiems reikalavimams.
Europos Centrinio banko ir Prancūzijos Centrinio banko atstovai nerimauja, kad numatyti nauji reikalavimai, jeigu bankai bus priversti sumažinti skolinimosi apimtis, apsunkins kovą su skolų krize euro zonoje. Tačiau remiantis neoficialiais šaltiniais, naujų likvidumo reikalavimų bankams sušvelninimui prieštarauja Amerikos priežiūros institucijos.
Bazelio komitetas nusprendė sugriežtinti bankams taikomus likvidumo ir kapitalo reikalavimus, nes norima išvengti krizės pasikartojimo, kuri kilo po to, kai 2008 metų rugsėjo viduryje bankrutavo investicinis bankas Lehman Brothers Holding. Bazelio bankų priežiūros komitetas pageidauja, kad bankai turėtų pakankamai išteklių ir lengvai parduodamo turto, kad galėtų išgyventi 30 dienų kredito krizę.
Jei naujas likvidumo padengimo koeficiento reikalavimas būtų įsigaliojęs praėjusių metų birželį, tai tuomet remiantis Bazelio komiteto duomenimis, net 212 didžiausių pasaulio bankų bendrai trūktų 1,75 trilijono eurų vertės aktyvų.
„Kilus skolų krizei euro zonoje, Centriniai bankai sušvelnino savo taisykles, tad LCR rodiklis vis labiau nukrypsta nuo realybės“ - atkreipė dėmesį Nykredit banko atstovas Jesper Berg.
Jis tuo pačiu ironizuoja, kad Europos Centrinis bankas dabar kaip užstatą priimą beveik viską, išskyrus bankų vadovų kaklaraiščius. Tačiau Nykredit banko atstovas pripažino, kad dėl to, jog kai kurie Europos Centriniai bankai kaip užstatą priimdavo daugelį instrumentų, jiems pavyko geriau nei kitiems suvaldyti situaciją per pirmą krizės fazę po Lehman Brothers bankroto.
Nauji likvidumo reikalavimų pasiūlymai buvo paskelbti 2010 metais, o jie turėtų įsigalioti nuo 2015 metų. Bankų atstovai tuo pačiu perspėjo, kad naujų likvidumo reikalavimų taikymas gali sumažinti paskolų pasiūlą, nes bankai privalės turėtų daugiau grynųjų, be to bankai bus priversti pirkti tik valstybines obligacijas, nes daugelis kitų vertybinių popierių nelabai atitiks reikalavimus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant likvidumo padengimo koeficientą. Šis klausimas turi būti išspręstas iki 2013 metų sausio. Bazelio komitetas paskelbė, jog jis yra pasiruošęs iš naujo peržiūrėti savo pasiūlymus, kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių įsigaliojus naujiesiems reikalavimams.
...Vistik nesamone su tom valstybiu obligacijom,nes pilna rimtu kompaniju,kurios neprasiskolinusios ir turi rimtu aktyvu,tai kodel bankai negali ju papirkti ir laikyti kaip uzstata?Jau nauji laikai,pvz sveicarai kaupia sau australu ir kt. valiutas,kinai auksa ir kt. aktyvus.Rimtu imoniu obligacijos gali buti geriau nei kazkurios valstybes obligacijos
!Jie cia dar daug ka tobulins-smegenu tai yra,bet vat itakojami politikai daro visaip