Autorius: traders.lt, Parašyta: 2011-12-21 14:08.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=13098
Europos Centrinis bankas šiandien pirmą kart pasiūlė bankams trijų metų trukmės paskolas, kurias bankai jai pageidaus, galės grąžinti anksčiau laiko. Europos bankai iš Centrinio banko pasiskolino gerokai daugiau nei tikėjosi analitikai, t.y. rekordinį kiekį pinigų.
Iš viso net 523 bankai iš Europos Centrinio banko trim metams pasiskolino lėšų, na o bendra pasiskolintų lėšų suma sudarė net 489 mlrd. eurų, kai analitikai prognozavo, jog ji sudarys vidutiniškai 293 mlrd. eurų.
Už minėtas trijų metų trukmės paskolas bankai Europos Centriniam bankui mokės palūkanas, kurios priklausys nuo per šį laikotarpį būsiančio bazinės palūkanų normos vidurkio. Bazinė palūkanų norma euro zonoje šiuo metu sudaro vieną procentą. Priminsime, kad per paskutinius du Europos Centrinio banko atstovų posėdžius, bazinė palūkanų norma euro zonoje du kartus buvo sumažinta po 0,25 procentus.
Europos Centrinio banko atstovai nusprendė pasiūlyti bankams ilgesnės trukmės paskolas tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis likvidumas bankinėje sistemoje, bei tam, kad kredito rinką neištiktų krizė. Pastaruoju metu bankai dėl padidėjusios rizikos vieni kitiems skolino nelabai noriai, be to kai kurie Europos bankai finansų rinkose jau negalėjo priimtinomis sąlygomis pritraukti reikalingų lėšų.
489 mlrd. eurų - tai didžiausia kada nors Europos Centrinio banko į finansinę sistemą vienu kartu įpompuota suma. Tokiu būdu minimas bankas bando palengvinti euro zonos problemas. Priminsime, kad 2009 metais Europos Centrinis bankas regiono bankams išdalino vienų metų trukmės paskolas, kurių bendra vertė tuomet sudarė beveik 450 mlrd. eurų.
Kiek anksčiau Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi buvo minėjęs, kad vien per kitų metų pirmąjį ketvirtį Europos bankai turės refinansuoti maždaug 230 mlrd. eurų vertės savo skolas.
„Europos Centrinis bankas nori, jog lėšos būtų naudojamos tam, kad bankai ir toliau dalintų paskolas. Tačiau yra ir antras argumentas, bankai iš ECB pigiai pasiskolinę lėšų, galėtų pirkti euro zonos šalių obligacijas. Tačiau mes iš tiesų nežinome, kaip šiuos pinigus naudos bankai“ - atkreipė dėmesį Commerzbank banko ekonomistas Michael Schubert.