Kas yra finansinė laivė? Kiek reikia? 20K? 100K? O gal milijono? O Jeigu bandai sau apsibrėžti kažkokį skaičių, stengiesi jį pasiekti, sukaupti tą finansinę sumelę, ir tada manai, nu tada tai jau tikrai būsi finansiškai laisvas – taip? Tada tu gyveni iliuzija. To skaičiaus nėra, nebuvo ir niekada nebus. Dar blogiau – pats toks siekis yra kelias greičiau ne į laisvę, o į finansinę vergovę.

Nuo pat mokyklos laikų turėjau aiškų tikslą – tapti turtingu. Prestižinis ekonomikos ir finansų išsilavinimas, puikiai apmokami darbai investicijų srityje. Iš pradžių Ryga, po to Talinas, Vilnius, Maskva, Londonas, ir Singapūras. Keičiau pasaulio miestus, keičiau moteris, kopiau karjeros laiptais, “kaliau“ dideles „bapkes”... ir buvau nelaimingas. Vienas mano vadovų kažkada man pasakė, kad godūs žmonės yra patys nelaimingiausi. Jis turėjo mintyje mane.

Pinigų siekis ir perteklius pastūmėjo pasirinkti klaidingą asmeninį kelią. Žemyn, žemyn, kol pasiekiau akligatvį. Atėjo metas kai jau nieko gero nesitikėjau – maniau „game over“. Taip, mano sąskaitose sukosi šimtai štukių žaliais. So what?...

Skęstantis griebiasi šiaudo. Mano atveju pirmas žingsnis buvo atsisakyti finansinio kapitalo. Tiesiog give away... Ne ten iš kokių tai gailestingumo ar meilės paskatų, o iš nevilties. Toliau pokyčiai asmeniniame gyvenime, kiti prioritetai. Ir netikėtai, pamažu atsirado šviesa tunelio gale.

Belipant iš duobės paėmiau į rankas Benjamin Graham „Intelligent Investor“. Anksčiau tokios knygos būčiau neįvertinęs, bet dabar tai buvo pats tas. Pačiam pirmam skyriuje aprašomą, kuo skiriasi investavimas nuo spekuliavimo. Supratau viena, kad mano ale „investavimas“ gyvenime iš tiesų iš esmės buvo spekuliavimas.

Kam įdomu, paskaitys knygoje. O aš parašysiu savo žodžiais: investavimas versus spekuliavimas, tai kaip meilė versus dulkinimasis. Kai spekuliuoji, aišku, gauni adrenalino, euforijos, aplanko mintys koks tu „protingas ir gražus“. Tačiau tolesnėje perspektyvoje vienas veda į laimę ir klestėjimą [nebūtinai finansinį beje], kitas į žlugimą ir bankrotą. Irgi nebūtinai finansinį beje. Žlugimas gali būti ir psichologinis ar moralinis.

Taigi, jeigu atėjai jau į finansines rinkas, arba ir šiaip gyvenime – gerai pagalvok: tu investuoji? Ar tikrai? O gal spekuliuoji? Ir ar tu gerai supranti skirtumą tarp vieno ir kito?

Tkiuosi pagaliau išmokau atskirti investavimą nuo spekuliacijų. Kaip oro man reikėjo vieno – sustoti spekuliuoti. Sustojau. Tikiuosi visam laikui. Visos mano prekybinės sąskaitos uždarytos dabar jau trys metai.

Paradoksalu tai, kad dabar su nuliniu finansiniu kapitalu, esu finansiškai laisvas. To niekada nė iš tolo nejaučiau su šešis kartus didesniu atlyginimu ir sukdamas solidžias sumas VP sąskaitose. Būti finansiškai pertekusiu? Ne, ačiū, šitą „svajonę“ iš savo smegeninės iškračiau...

Liksi nesuprastas besivaikanciu milijonu ir milijardu is sibiriniu brokeriu
Jei nepaslaptis - koks pacio amzius? Klausiu todel kad pas mus darbe per pastaruosius keleta menesiu bent pora zmoniu spjove i karjera, uzdarbius ir pasuko kardinaliai priesinga kryptimi.

Man dabar 37

Panasaus amziaus ir mano benradarbiai.

Kristaus amžiaus krizė, nieko baisaus , visi turėjome, praeis. O blogas spekuliantas visada tampa investuotoju. Toks ir skirtumas, kažkada supranti kad investuoti yra nesąmonė.

Va kalbant apie finansine nepriklausomybe, mano seima istiko beda. Tesiu minti jei yra online kas nors

Investuotojais daznai patampa ir spekuliantai su minusinemis pozicijomis
As kazkodel galvoju kad ne kristaus amziaus krize, tiesiog tokiam amziuje gali jau zmogus is patirties ivertinti kas ir kaip ir pradedi galvoti apie prasmingesni laiko leidima nei vaikymas karjeros, didesnes algos ar naujesnes masinos. Daugeliui tai vienintelis suprantamas budas atrodyti ir jaustis kazko pasiekusiam. Vartotojiska visuomene kaip bebutu gaila.
Brazdius - visiskai nuo ekonomikos ir finansu atsiribojai, ar tik nuo spekuliaciju?

Tai cia test mintį ar kaip?

Kas liečia naujas mašinas, tai visoms kvailoms mergaitėms yra toks patarimas, pažiūrėti į mašinos dokumentus, kas savininkas. Lizingo bendrovė ar asmuo
---------
Šiaip gyvenimo prasmė tikrai ne piniguose ir turtuose, o sveikatoje ir energijoje, dar darniuose santykiuose.

Nu zodziu. Suradau zmonai kita darba. Alga geresne. Zmona nuejo rasyti prasyma ir prasidejo grasinimai. Zodziai zodziais, bet jau purto darbo inspekcija. Jauciu tai tik pradzia. Pinigu turi kaip sieno, visur pazintys, geruoju tai jauciu nesibaigs ir man. Ka tokioj situacijoj daryti kai nori tos finansines laisvės o tau koja kisa turtingieji?

Zaki, standartinė situacija, paburnos, pagrasins ir nustos. Blogiau yra "Tyli kiaulė gilią šaknį knisa"

Tai kad neburnoja o jau finansiskai dulkina

Esme, kad rugsejo pirma sako einu i nauja darba pasibandyti, pasimokyti. Opa ir darbo inspekcija. Atvare pasake, kad uzskunde ir jie turi reaguoti.

O va sita tu pabandyk issaiskinti didziajai daliai visuomenes

O ką darbo inspekcija? Blogiausiu atveju uždės kokią nedidelę baudą ir viskas. No problem. DZIN. Visi alkani šiais laikais. Inspektorėms reikia parodyti kad dirba. Beje, ir bauda bus greičiausiai įmonei, o ne žmogui.

Nebandysiu, žinau tikrai kad neišeis Didžioji dalis žmonių neturi smegenų ir nesupranta, kad energija=pinigai.

Cia jau imone save kaltinti turetu kad aplaidziai i darbo santykius ziuri. Aisku gerumo situacijai neprideda tokie pokstai.
As daug metu atgal lietuvoje turejau panasia situacija. Turejau atlekti pasirasyti jau sutarti, paskambino diena pries ir sako - gali nelekti nes su tavo dabartiniu kontoros savininku pyktis nenorim. Per daug itakingas savo srityje. Va ir baigesi naujas darbas.

Taip, imonei. Nuo 1k sake. Esu dar ir as. Kas cia zino kas uzplauks grietinelei.

Zaki nepergyvenk, mano vienam draugui taip irgi buvo, per krizę 2007 išmetė iš darbo, paskola butui ir t.t., tai nuo 0 tada iki dabar jau milijoną EUR uždirbo. Kartais gerai spyris į užpakalį.

Vieno ko as nesuprantu, nafik gadinti mums ubagams ta toki maza egzistavima Lietuvoje. Zinai, kai sneka yra viena, kai jau kazka daro, tai blin... Trinu zinute pries tai