kibiras pasakoja apie "is UK i LT" pavedimu kastus. Ir tas nera pigu.

Kiek žinau, LB Išprievartavo bankus siūlyti klientams tokius krepšelius, o jau kliento reikalas - nori pasirašai, nenori - nesirašai. Laisva valia, tsakant. Ir tiek žinių. Bankai, beje, labai putojosi ant LB, kai jis tą įvedinėjo, nes kiekvienam vidutiniokui klientui tas buvo nemenkas paslaugų kaštų sumažinimas.

Bet matau, kad šioje diskusijoje argumentų ir tikrų faktų mažiausiai reikia. Vis vien bankai vagys. Plėšia paskutinį skatiką iš vargšo būro lietuvio. Na tebūnie.

tikrai 30 eur pevedimas. Bankas ne Loyds ar Barclajus, o toks labiau emigeriam skirtas, dyudžio gal kaip šiaulių bankas

Paysera ar transfergo, galima pigiau naudotis. Paysera vedant i UK ar ne 0.6 GBP kainuoja.

Dar tiksliau kai viename banke nuo 2001 turejau debetine kortele niekada nereikejo moketi nei uz saskaitos turejima (saskaitos aptarnavima), korteles keitima pasibaigus jos galiojimui, grynuju pinigu inesimui i saskaita, net turint skirtingu valiutu saskaitas. Ir nuo 2017m kovo menesio atsiranda krepselis (abonentas) - mokek, jei nepasirenki abonento mokek uz viska kas auksciau isvardinta ir kitas paslaugas plius kas metus keliami mokesciai. Tai teko atsisveikinti su banku ir atsisakyti visai jo paslaugu. Labai matosi, kad bankai pradzioje bande prisijaukinti klientus nemokamomis paslaugomis, o kai zmones priprato - apmokestina. ;)

Tai tu gal biški skirk kas buvo 2001 ir 2017. Ir pats tu turbūt uždirbi dabar tiek pat kaip 2001, ane
Man krepšeliai tai absoliutus gėris. Darai pavedimus ir nesuki galvos dėl mokesčių.

Bankai kelia kainas, nes neber is ko uzdirbt. Aktyvi tautos dalis susikrove ciumodanus, ir laisvo nekilnojamo taip pat marios. Todel uzdaryta daugumas tautos banko (taupkases-swedbankio) ir kitu banku skyriu. Dalis banku jau pasitrauke is LT. Kaip teritorijos be perpektyvu banko verslo vystymuisi.

Pasidomek kiek tuo metu buvo vidutinis atlyginimas lt., ir koks dabar eur. Taip pat ir kainas bei infliacija. Suprasi, kad santykis (piniginiais vienetais) daugmaz 1:1.
Tai kas buvo lt. dabar tiek eurais kainauoja.

Know How - pasiemei grynus is bankomato nemokamai ir ant sienos, pasiderejes, pas lenku kantoriu beveik forexo kursu pasikeitei. Keisti valiuta UK, saves ir savo darbo negerbti.

Nereikia domėtis, aš žinau. Bet skųstis, kad už 1 EUR per mėn gali daryti daug operacijų, tai jau žemiau lygio. Nebūk bobutė, kuri skundžiasi. O jei sąskaitos tuščios stovi tai aišku užsidaryk. Vis tiek tau jų nereikia.

Nu va , dabar jau aišku, kad SEB bankui truputi nesiseka.


Swedish bank SEB will take SKr8.2bn (€830m) worth of balance sheet writedowns over its next two sets of financial results, it warned on Friday, as new accounting rules and transformation costs in its overseas business combine to push its capital buffers below its local rivals.

SEB said reassessment of its assets under the IFRS 9 accounting principles, which came into force this month, will reduce its shareholders’ equity by SKr6bn. The international rules, which were drawn up in response to the financial crisis, force banks to make provisions for losses expected in the future, rather than losses they have already had.

SEB said the charges will reduce its common equity Tier 1 ratio, a key measure of balance sheet strength, by around 50 basis points to 18.7 per cent. That will still leave it comfortably above the Swedish Financial Supervisory Authority’s capital requirement of 17.0 per cent, but, all things equal, would leave it with the weakest capital buffer among the four major local banks - Nordea, SEB, Handelsbanken and Swedbank
https://www.ft.com/content/17e43420-fce7-11e7-a492-2c9be7f3120a

Aš ne apie tai, kas ką turėjo. Aš apie bankų pastangas pritraukti kuo daugiau pinigų į sąskaitas ir vėliau įvesti paslaugų krepšelius.

Iš serijos paklodžių meistrai. Visą laiką kovojau su abonentizmu, dabar abonentai patys lenda į rankas ir nežinau ką su jais daryti. Gal jūs ką nors suprasit.

As taip pat nesuprantu. Noras gerintinti banko klientu salygas. Ar buvo padaryta apkalausa ar analize... . Ar tikrai banko klientai nori paslaugu krepselio ir sutinka moketis - abonenta, kiek zmoniu aktyviai naudojasi banko paslaugomis. Mano manymu didzioji dalis klientu (fiziniu) naudojais tik pavedimais (atsiskaityti uz prekes ir komunaliniai mokescaiai).
O is viso skaiciaus kiek tokiu zmoniu yra kuriem paslaugu krepselis naudingas (juridiniai asmenys, fiziniai kurie atlieka daugiau pavedimu).
Pensinikai, gaunantys pasalpas ar bedarbio ismoka nesinaudoja aktyviai banko paslaugomis. Ju naudojimas baigiasi pasiimti pensija, pasalpa ar bedarbio ismoka is bankomato ar banko skyriaus. O tokie klientai banke sudaro apie puse visu klientu.
Antras dalykas ar naudinga seimoje (vyras, zmona, neskaiciuojant vaiku, tevu (seneliu)) kiekvienam moketi uz paslaugu krepseli. Ar neuztenka is vieno seimos nario vyro ar zmonos saskaitos apmoketi komunalinius mokescius, pirkinius ir kita.
Siais laikais kiekvienas seimos narys turi banko saskaita nes perveda atlyginima, stipendija, pensija, bedarbio pasalpa, kitas pasalpas ir t.t.
Ar tikrai kiekvienam seimos nariui apsimoka moketi uz paslaugu krepseli.... .
Ar tikrai visi zmones (dirbantys, pensininkai, bedarbiai ar kiti pasalpu gavejai) uz ta sumoketa krepseli atlieka tiek operaciju.... .

Įmonei paslaugų krepšelis kainuoja 6e. + kortelės mokestis + nuo išėmimo 1.5jeigu gerai pamenu. Tik kur čia tas atpigimas?

Paysera nemokami pavedimai. Kortelė 1/e. Pervesti į ES <0.5€. Super

Kokį banką žiūri? Pvz Šiaulių banke 3.5 EUR/mėn (sąskaitos nemokamos, pavedimai nemokami, kortelė nemokama, o išgryninimas 0.45 proc). Tai jei per mėnesį darai 10 pavedimų į ES, tai ta paysera jau neapsimoka. Aišku jei nedarai pavedimų tai visai gerai ir paysera.

tuoj ir paysera padarys kosminius ikainius. Nori nenori,tures sokti pagal pono dudele. Arba prisivilios mailiaus, o paskui zinot kaip buna. GYventoju mazeja - aparata reikia islaikyti, todel like apkaunami didesniu vargu

pensininkams paslaugų krepšelis kainuoja nuo 0,5 iki 0,75 EUR.
Kiek žinau, prie vienos sąskaitos galima prijungti kelias banko korteles:banko sąskaita bus viena, gavėjai skirtingi, kainuoja papildoma kortelė berods nuo 0,25 iki 0,8 EUR mėn.

Pagalvojau, jei jau abonentizmas legalus, kodėl valdžiai nemokėti abonentinio mokesčio piliečiams? Juk turi galimybę dulkinti per visus kampus. Galėtų pradėti nuo to sup.... 1 eur.