Pritariu Daliux.
Mano supratimu esminio skirtumo ar turi 500 ar 1000 paskolu nera.
Svarbiau pagal savo rizikos tolerancija atsirinkti paskolu gaveju segmenta.
Pats siai dienai nebeinvestuoju i jaunuoliu paskolas. Nesvarbu koks reitingas, jei nera 28 metu - toliau nesigilinu.

Ir į C nėr ko investuot. Bent jau pas mane 38% grąžintų anksčiau laiko su 0 pelnu (čia jau dėl mano naivumo ir pasitikėjimo "Užtikrinimo" fondu), ir neaišku kiek iš likusių išsilaikys iki pabaigos.

Bondoroj investavau pasirinkęs pakankamai konservatyvų variantą (12 % pajamingumas). Automatiškai suinvestavo į įvairaus tipo paskolas, dalis paskolų buvo ispanams F reitingo su 100-150 % metinėmis palūkanomis. Dabar visos jos jau defaultinės raudonuoja, parduoti neina. Bendras nuostolis iš bondoros >20 %. Likusias dar gyvas paskolas pardaviau (A, B,C...reitingai).

Su UF panašu kad ne, nes ypač didesnių palūkanų C manau gesina finansinį gaisrą, o paskui ieško kur refinansuot pigiau. Bet be UF gal ir nieko nusigriebt pirmųjų mėnesių palūkanų grietinėlę ;)

PK, o su VMI kas nors pasistumejo del pajamu apmokestinimo mazinimo UF imokomis?

Geras klausimas Citrix, tikrai labai idomu, jei uz siuos metus dar reiks moket ne nuo realaus uzdarbio tai reik baigt tuos zaidimus su UF.

As kiek girdejau LB nera patenkintas tais UF ar kitais konpensaciniais mechanizmais, ir ateityje gali ju isvis nelikti (su LB pagalba).

Būtų labai logiška, nes UF iš esmės iškreipia p2p prasmę (perkelia išskaidytą riziką nuo daug skolintojų ant vienos įmonės). Vietoje UF nepatyrusiems investuotojams geriau būtų keli skirtingo rizikingumo ir grąžos investiciniai fondai investuojantys į p2p apie ką PK buvo užsiminę prieš metus, įdomu ar dar juda kažkas šia linkme?

Su tokiom palkanom ima, tai ant kiek turi but durni zmones, arba ant kiek nusiteike kad sugebes negrazi.t ir nieks is ju neatims. Man jau lietuvoj tie su 25% palukanom atrodo itartini.

Nesenai investuotojams išsiuntėme naujienlaiškį. Pasistūmėjimas toks, kad patiriamomis UF sąnaudomis galima mažinti tam tikras pajamas, gautas iš tam tikro turto perleidimo.
Beje, VMI atstovai bendrame susitikime su Finansų ministerija, LB žodžiu pasakė, kad pasistengs, kad būtų galima taikyti neapmokestinamą pajamų dydį ir pajamoms, gautoms iš palūkanų per tarpusavio skolinimo platformas. Tai čia kolkas didžiausias pasiekimas. Smagu, kad kalbantis po truputį dėl mokestinių klausimų iriamės ir šioje srityje į priekį ir randame argumentų kalbą ir su VMI.

taip, kikas teisus, gandai pagrįsti, dėl to vyksta diskusija su LB. Keliamas klausimas ar užtikrinimo fondo paslauga paremta civilinio kodekso atlygintiniu laidavimu nėra savo turiniu draudimo paslauga. Mes manome, kad tai atlygintinis laidavimas, vyksta diskusija, nes čia plona linija. Jei lieptų nutraukti UF veiklą, seni sandoriai savaime suprantama galios, o tada svarstytume arba nutraukti šios paslaugos teikimą, arba surasti įmonę, kuri pasiūlytų tokią draudimo paslaugą turėdama tam licenciją. Faktas, kad kol situacija nepaaiškės, kolkas UF veiks.

Dėl fondų galimybės investuoti klausimai irgi juda link atsakymų, ir neatmestinas variantas, kad sprendimas gali būti labai paprastas : bus leidžiama P2P ir kitiems fondams investuoti tiesiogiai į paskolas per P2P platformas, nereikalaujant Vartojimo kredito davėjo licencijos ir tada visi garnatijų, užtikrinimo ir kompensaciniai fondai naikinami, ir paliekama teisė draustis investuotojams per platformą bendradarbiaujant su draudimo licenciją turinčia bendrove.
Kitas variantas - UF ar kitokie fondai bus leidžiami kaip tokie sureguliuojant jų veikimą. Mes būtume už tokį variantą. Tada PK UF fondas veiktų panašiai taip kaip dabar, tik būtų nuimtas atlygintinas laidavimas, kad sumažėtų investuotojų rizika dėl pačios platformos. Nors reikia prisiminti , kad Lietuvoje P2P veikla jau sureguliuota taip, kad platformos nemokumas anaiptol nereiškia paskolų neišmokėjimo investuotojui ir pinigų praradimo. Čia LB labai teisingai padarė, ir priminsiu, kad Lietuva yra tik viena iš nedaugelio šalių, kurios P2P veikla taip aiškiai sureguliuota.

Sveiki, kaip yra su antrines rinkos mokesciu platformose?

Ta 1% moka paskolos pardavejas?

Ir pirkejas irgi

Ne visai taip. Kiek teko susidurti, tai mokesčio eilutę sąskaitos išraše mato tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, bet tai yra "ta pati" eilutė. Ty bendros sandorio sąnaudos yra 1%, bet ne 2%.

Pvz, jei kredito likutis 100 eur, premija 0%, pardavimo kaina bus 101 eur. Tuomet įvykus sandoriui pirkėjas matys:
Investicijos X pirkimas iš antrinės rinkos - 100 eur
Mokestis už investicijos X pirkimą iš antrinės rinkos - 1 eur

Pardavėjas matys analogiškas eilutes, ty 100 ir 1 eur.

Man tai atrodo kažkiek keista praktika, galbūt tik pardavėjas turėtų matyti mokesčio eilutę.

Na kiek teko pirkti ir parduoti tai sumokejau po 1% tiek perkant tiek parduodant.

Reikia atsiprašyti. Pasinagrinėjau situaciją, iš tiesų, bendros sandorio sąnaudos 2%. Pardavėjui ir pirkėjui po 1%.

tik PK taikomas 2% mokestis, tik jis graziai ipakuotas ir uz ji moka abu, bet realiai del to PK antrinej rinkoj mazai veiksmo vyksta. Finbee ir savy taiko pardavejui 1% mokesti. Finbee dar yra niuansu su antrine...

Gal kas žinot ar galima EU piliečiams investuoti UK, pvz. per ZOPA? Nerandu tokios info

PK paskutiniu metu raset kad investuosit didesne sumas nes dideja pasiula, bet paskutinemis savaitemis panasu kad pasiula kaip tik mazeja, ner net i ka invesuoti, cia atostogu metas gal?