Nereikia cia vaidinti mitybos guru, bei man baigusiam biomedicina aiskinti kas yra kas. Tuo labiau kad cia treideriu forumas..

Dabar mityboje tiek teorijų, tiek gyvenimo būdo mokytojų ir asmeninių trenerių, patariančių, kaip ir ką valgyti, kad pasiskaičius gali ir skrandis sustoti . Netgi medikai dėsto skirtingas tiesas. Dažniausiai - pasenusias . Pagrindinė taisyklė, dėl kurios daugmaž visi sutaria - maistas turi būti kuo mažiau apdorotas ir kuo natūralesnis. Taip pat įvairus.
Kaip tik neseniai papuolė rimtų dėdžių straipsnis ta tema:
http://articles.mercola.com/sites/articles/archive/2016/05/07/too-much-protein-triggers-aging-cancer.aspx
Kadangi ilgas ir niekas neskaitys, tai esmė tokia: racione turi vyrauti riebalai (augaliniai ir gyvuliniai; natūralūs, o ne rafinuoti aliejai), baltymų kiekis saikingas (pagal kūno masę ir fiz. aktyvumą) ir kažkiek angliavandenių. Angliavandeniai, nors ir lengvai dega bei yra skaniausi, tai yra trumpalaikis ir nešvarus kuras, greitai virstantis antsvoriu. Paklausinėjus apie eilinio svorį metančio (ir niekaip nenumetančio) valgytojo mitybos įpročius dažniausiai galima išgirsti, kad jo mityboje vyrauja grūdai, valgo penkis kartus per dieną, vengia sviesto ir lašinių, nes pastarieji tukina ir užkemša kraujagysles . Kelis dešimtmečius propaguotos "tiesos" nepraėjo be pėdsakų.

Geriau jau is pubmed skaityti mokslinius straipsnius tyrimais paremtus, o ne neaiskiu dakatareliu.

"Daktarėliai" yra aiškūs ir jiems neblogai sekasi gydymo (o ne vien tik receptų išrašinėjimo) srityje. Tyrimų apie cholesterolio baubus ir riebalų mitus jau yra pakankamai, kas nori, susiranda ir žino senokai. Dėl baltymų kiekio racione daug ginčų nekyla - daugiausia ietys laužomos dėl riebalų ir angliavandenių. Bet pamažu rapsų aliejaus bei lieso jogurto gerbėjų balsai slopsta .

Pagal poreikius ir fizini judejima dienoje ir renkiesi maista. O kuom tamstai blogas rapsu aliejus ir liesas jogurtas, liesa varske ?

Stipriai nesiplėsiu, bet rapsai yra techninė kultūra, kurios žmonės nevalgo. O tos kultūros išspaudos kažkodėl tampa sveikais riebalais. Kuo riebaluose daugiau polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, tuo jie pavojingesni vartoti. Dauguma augalinių aliejų tuo pasižymi, išskyrus alyvuogių, kokosų ir pan.
O liesuose pieno produktuose riebalai būna pakeisti angliavandeniais, kurie smagiai papildo kūno linijas. Kaip matyti, "low fat" mada nepadėjo įveikti nei nutukimo, nei diabeto. Netgi atvirkščiai. Jau ne kartą įrodyta ir ištirta, kad tunkama ne nuo riebalų. Sėkmingos svorio metimo dietos yra pagrįstos būtent angliavandenių ribojimu. Produktus geriausia valgyti kuo mažiau apdorotus, o ne nuriebintus, paskanintus, apdorotus ir kitaip "patobulintus".

Tai taip tunkama nuo anglevandeniu. Kad liesoje varskeje ju mazoka Isimeti cinamono, kuris paaktyvina medziagu apykaita ir viskas puiku. Jau daug metu valgau liesa varske, bet liemens apimtis nuo to nepadidejo. Va bandeles su varske tai kerta per liemeni. Del aliejaus nesigincysiu.

Ta liesa varškė būna rūgšti, sprangi ir nelabai pasotinanti. Tai arba reikia jos daug suvalgyti, arba prisidėti kokių nors saldžių priedų . Su riebia varške viskas paprasčiau, tik prekybos centruose jos reikia paieškoti, nes vyrauja liesos rūšys.

Angliavandeniai yra maiste dviejų rūšių, greitieji(saldumynai, balta duona) ir lėtieji( kruopos, daržovės,rupi duona). Energiją organizmui geriausia gauti iš lėtųjų angliavandenių, nes jei organizmas verčiamas energiją gauti iš riebalų ar baltymų, papildomai apkraunamos kepenys ir t.t. Šokoladukas ar cola pateisinami pervargus, egzamino metu, kai reikia skubios pagalbos smegenims.

Del varskes, labai patarciau susirasti tvarkinga ukininka. Man tiekia pieno produktus, fantastika, skonis labai skiriasi lyginant su prekybos centrais. Tikrai niekada nebepirksiu is lentynos.

Kai reikia skubios pagalbos, geriau gliukozes is vaistines.

cinamono su medum ir graikiskais riesutais... , aliejus (alyvuogiu, linu semenu ar ryziu) po sauksta prie rytines koses... ir pajudeti nepamirskit. valgyt galima viska net ir alu

100 proc. Net pati varškės struktūra skirias kaip diena nuo nakties. Dar siūlau pasistengti ir nusipirkti natūraliai auginto paršo mėsą... Irgi skirias. Apie vištas net nešneku. Kažkada pažįstamas už atitinkamą paslaugą buvo atvežęs daug paukštienos (mat dirba mėsos kombinate, tai privežė kalakutienos, vištienos etc.), tai žodžiai "...nebijok, čia eksportui skirta mėsa, dar nespėjusi prisiliesti prie švirkštų" nuteikė keistai Tai kas tada guli ant lentynų?

Varškei - susirasti savo ūkininką, mėsai, daržovėms taip pat, nes parduotuvėj produktai nelabai skirti žmonių vartojimui. Batų nėra, nes kinietiški, reikėtų savo šiaučių (batsiuvį) susirasti. O tai ką memai "laisva rinka viską išspręs", "laisvoj rinkoj laimi tik vartotojas", jau neveikia?

Neužtenka susirasti po savo ūkininką, geriau yra augintis sau patiems. Be to, norint būti sveikais dar reikia ir švariu oru kvėpuoti, o tai reiškia, kad reikia keltis lauk iš didmiesčių...

Man tai čia seniai viskas aišku. Aš tik klausiu asilų, laisvos rinkos apologetų, kur dingo "laisva rinka" prie kapitalizmo? Man visada įdomūs jų, besmegenių galvų, marazminiai išvedžiojimai.

Rungai, tai laisva rinka ir sprendzia. Jei butu nelaisva, ukininkas neturetu teises man pardavineti varskes. Tektu eiti i 'gastronoma' ir rinktis is vieno tiekejo.

Ir kiek laiko tas tavo "laisvos rinkos" dalyvis, ūkininkas su penkiais sūriais ir vėdru pieno tvers maisto produktų rinkoje?

Kiek zinau tveria visa savo gyvenima. Ir gyvenimu nesiskundzia. Ukis tvarkingas, seima puiki, gyvena pasiturinciai.

Geras ūkininkas- visą gyvenimą, labai geras- kiek norės, o blogas- dėsis prie Rungo

Supratau, nieko pasaulyje nebūna visą laiką, būna tik geras ūkininkas visą gyvenimą.