Autorius | Žinutė |
2013-02-26 22:09 #331146 2 | |
Pagalvojau, kad gal netyčia atsiras žmonių, norinčių šiek tiek pakalbėti apie dabartines inovacijas ir ką jos pražiūri. Akivaizdu, kad ligšiolinei modeliai (tiek eko tiek fin) tragiškai feilina. Kaip bebūtų, daugelis dar laikos įsikibęs senų knygų, kurias rašė žmonės, kurie iš esmės ir sukėlė krizė. Ir daugelis inovacijų lenda būtent iš to.
Tarkim Basel II buvo. Viena iš dalių: jei tu tri A-> gali turėt mažiau rezervų. Kas čia per nesąmonė ? Reitingus dalina agentūros, kurioms mokama už tai. Jau interesų konfliktas. Centriniai bankai patys net nematuoja tų reitingų ir netikrina jų teisingumo, tiesiog pasitiki agentūrom. Tai vien iki čia pagalvojus jau kvaila viskas. Kaip bebūtų, dar ne pabaiga. Kaip galima duot MAŽESNIUS reserve req trip A ? Juk tri A perka visi. Pačios populiariausios įmonės. Ir jas masiškai perka tie, kam neleidžiama pirkti rizikingų investicijų. BET, kai ant tri A nuimi reserve req, tai automatiškai kompanija patampa rizikingesnė. Ir kelia didesnę sisteminę riziką, nes kitų kompanijų ir investuotojų vertė vis labiau priklauso nuo tri A įvertintos kompanijos. Čia ne viskas. Basel III lieps turėt pakankamai likvidžių aktyvų. Bet nebūtinai cash'o. Irgi dafaq. Bankai, iš kurių išpirkinėjami goviai, gali toliau pirkt tuos pačius govius (nes jie ir saugūs ir bus išpirkti ir likvidūs). Arba carryint dar smarkiau. Gauni LTRO papigiai, Basel reikalauja likvidumo ir saugumo-> kaupi asset base iš govių, kurie duoda daugiau, nei už LTRO mokėt. Abu sujungus gaunam dar didesnę sisteminę riziką. Bankų asset base priklauso nuo govių. Tad valstybės dar labiau priklauso nuo bankų. Ir dar labiau turės bailoutint. Nėr logikos. Panaši situacija ir su nauju evrosajūzo išmąstymu apmokestint transakcijas. Durniau tikrai nesugalvosi. Tobinas parašė prieš 50 metų, jie dabar tuo vadovaujas. Prieš 5 minutes šitoj rinkoj tu jau dinozauras. 50 metų atgal dabar NEBEREIŠKIA NIEKO. Ir kad ir koks būtų buvęs gudrus Tobinas, dabar didžioji jo dalis popierių- į šiukšliadėžę nebent, jei iš praktinės pusės. Uždės mokesčius ant transakcijų->bankai eis į išvestinius. Čia visiškai akivaizdu. Ne tik prie likvidumo trūkumo kreditų rinkose sumažina galimybę finansuotis per obligacijas ir akcijas, bet dar ir perkelia didesnę dalį finansinio kapitalo į nereguliuojamas rinkas, dėl kurių ir kilo krizė. Dabar ~600 trilijonų (jei gerai pamenu) rinką išvestinių turim ir tai valdo 5 didžiausios institucijos. Hedgams naudojama ~5% rinkos. Visa kita- spekuliacija. Rinka realiai nereguliuojama. Dabar kuriamos iniciatyvos dar didint šitos rinkos įtaką ir dydį institucijoms, kurios kuo toliau tuo labiau susijusios su valstybėm ir kuria vis didesnę sisteminę riziką. Visiškas idiotizmas. Todėl siūlau pageneruot idėjų, ką būtų galima keist ir siūlyt. Kokių klaidų vengt ir etc. Vienas pasiūlymų, mest nevykusį ir rizikingą bankinį modelį (bent didžiąją jo dalį) už borto, kuriant P2P skolinimosi sistemas. Pradžią galėtų padaryt centriniai bankai, kurdami institucijas, kurios galėtų priimt depus ir skolint. Tik tiek. Be jokių svertų. Rezerv req 100%. Ar taip ar taip nemaža dalis bankų yra insolvent, undercapitalized, corrupt ir šiaip useless. Galima būtų nacionalizuot dalį bankų, kad išgelbėt depus ir akcininkus. Dalis tegul bankrotinas, vis tiek dirbt nesugeba. O likę galės rinktis. Arba konkuruot ir grįžt prie labiau klasikinio bankinio modelio, arba patapt hedge fondais (kuo jau ir dabar neoficialiai yra). Taip bus sumažinta visa sisteminė rizika, multiplikatorius nuimtas, iniciatyvos pakeistos, saugumas padidintas. Tai tik viena idėja. Tad pirmyn, daugiau idėjų, pastebėjimų. Nėra tikslo toleruot neveikiančius briedus. Ir prašau, su 50 metų senumo popieriukais ir knygutėm neargumentuokit kažko. Jei norit, eikit pas Stewie ir Brianą, pasiimkit jų laiko mašiną ir dirbkit pagal senienas. Pasikeitė viskas, reikia inovatyvumo. |
|
2016-12-04 22:30 #494431 | |
Na pavyzdziui pastebejimas butu ir akmuo i TVF ir Pasaulio banko darza, kurie isvis yra nepasiteisine. Jis pasiteisino 1 atveju Meksikos peso krizes metu TVF subsidija pagelbejo. Jei atmintis neapgauna is 7 visi kiti jo finanasavimai ir antikrizines programos buvo pravalu pravalai ir patyre kracha. Mirsiu nepamirsiu blogiausias gydymas buvo 1987m. Jugoslavijai. Rezultatas ilgametis karas Balkanuose. Daugelyje literaturos galime rasti kad TVF ir Pasaulio bankas yra placiai kritikuojami, nes ju siulomos ekonomikos stabilizavimo programos daznai ne tik neatitolina krizes, bet ja net pagilina. ES isnaikinta valiutu valdyba isteigtas centrinis Europos bankas, nesuteikiantis ES salims jokio finansavimo ar galimybes dengti deficita, tad kalbet apie senjoraza butu sudetinga, kaip ir pats bankas turetu buti suinteresuotas uzsidirbti is jo, nes kaip zinoma centriniai bankai uzdirba butent is pinigu spausdinimo kastu ir valiutos vertes skirtumo, taciau taip jie isitikino kad sureguliuos infliacija, nors infliacija sukelia ne tik pinigu spausdinimas, bet ir kiti finansiniai instrumentai bei vertybiniu popieriu mechanizmai padidejus pinigu pasiulai, taciau ne kiek nebuvo atsizvelgiama i isiskolinimus, blogu paskolu didejima, ir pacios valiutos stabilizavima valiutu birzoje, kas islaiko valiutos perkamaja galia. Buvo atsisakyta tiesioginiu uzdarbiu ir pelnu is vertybiniu popieriu ir valiutu birzu kas isliko iki siol. Jausmas kad net bankai pamirso kas yra audituotas pelnas ir pajamos. Jei imant ES tai buvo daug ko atsisakyta, sustambinta sukurta greitai ir nepatikimai. Kas liecia skolinimasi vykes atvejis yra Taupymo ir paskolu asociacijos. JAV budingi finansinaiai tarpininkai, kurie surenka lesas is smulkiu taupytoju taupomuju indeliu pavidalu ir po to jas skolina vartotojams ilgesniam laikotarpiui, kuo skiriasi nuo kredito uniju, kurios skolina trumpam lakotarpiui. Teikia tikslines hipotekos paskolas gyvenamojo busto pirkimui. Cia JAV 1982m. buvo padaryta klaida, kad jas buvo leista padaryti veliau ir perorganizuoti i taupomuosius bankus ir panasiai, gerai yra kaip tik taupomaji banka iskaidyti I panasias isntitucijas ypac kas susije su paskolomis draudimais indeliais, investavimu ir panasiai , nes tokiu atveju pats bankas pajutes ar patyres kur nors pravala gali speti apsisaugoti ir apsaugoti savo bei kitu instituciju pinigus. Kai sumalama viskas I viena praktika rodo, kad netgi neteisingai arba nerekomenduotinai tvarkant bankines sutartis ir teikiant investicines paslaugas , galima prarasti net ir visa banko kapitala.
|
Norėdami rašyti forume, turite užsiregistruoti, o jei jau registravotės- prisijungti.