Manai, kad nereiktu daugiau viesumo?
Tebunie ir auksciau isvardintu politiku nuomone apie susiklosciusia situacija butu naudinga isgirsti rinkejams-smulkiems investuotojams.
Man taip pat atrodo, kad si situacija nera viesinama.
Taip pat butu idomu suzinoti seimo nariu nuomone siuo klausimu.

Kokio viešumo dar trūksta, kieno nuomonę dar norite išgirsti: teismų, seimo, atskirų politikų? Teismai "savo nuomonę" jau nekart paskelbė, seimui, atstovaujamam Mazuronio komisijos, savo nuomonės net nebuvo leista patvirtinti ir viešai paskelbti (nes ją blokavo komisijos nariai konservatoriai), o atskiri politikai, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir teisėjai, laikosi "partškolinės prezidentinės linijos".

Situacija įdomi ir delikati. Optimali banko uždarymo – nacionalizavimo data buvo pasirinkta pasinaudojant spec tarnybų informacija, tikslu išsaugoti kuo daugiau lėšų, tame tarpe ir lėšas už naujos emisijos akcijas. Kai lėšos nustojo plaukti, bankas buvo uždarytas. Tai atlikę žmonės buvo apdovanoti. Kitaip tariant netinkama bankinė priežiūra maskuojama medaliais. Šitie nesupratę jumoro sparnus užsiaugino – banko paslaugų krepšelių įstatymas, atsiskaitymo grynaisiais ribojimo įstatymo projektas, vnž welcome to banks again. O viešumas nepamaišytų, visą scenarijų būtų galima parduoti kokiam JAV rašytojui, ten „teismo salės drama“ – populiarus žanras.

manau, kad emisijos nusavintus pinigus grąžins, bet vilkins, kiek galės. Esmė ta, kad turėtų tokiu atveju grąžinti ir tam Antonovo-Baranausko fondui. Štai kodėl norėjo individualių ieškinių. Smulkiujų ieškinius greitai patenkintų, o dėl fondo - dar galėtų tempti. Jei pavyktų įrodyti, jog tas fondas fiktyvus, o pinigai Antonovo-Baranausko - iš karto po grąžinimo galėtų taikyti tai sumai areštą. Visgi, valstybė, siekdama savo tikslų, elgiasi labai nesąžiningai smulkiųjų atžvilgiu.

Ne tik smulkiųjų, bet ir stambiųjų... Ir tą patvirtina ne tik Snoro istorija, bet ir šių dienų aktualijos, pvz.: užsienio investuotojų (Mariot, Rimi) ginčai su valstybės institucijomis dėl kuriamų dirbtinių kliūčių buvusio "Žalgirio" stadiono ar Trakų autobusų stoties projektuose. Be to nepamirškime, kiek stambių vietinių ir užsienio investuotojų jau pasitraukė iš Lietuvos į gretimas šalis dėl "kovos su korupcija ir oligarchais".

Gal kas susidūrė- šiemet nutariau susimažinti mokestine našta ir parduoti Snoro akcijas, tačiau iš vertybinių popierių sąskaitos banke jos jau nurašytos (sakė snoro bankroto administratoriaus sprendimu). Snoro banke kontaktiniu telefonu sakė, kad mano akcijų jie neapskaito??? Ar neturėčiau aš kaip akcininkas būti įrašytas į ketvirtą kreditorių eilę?

Pavėlavai, mielas bičiuli, reikėjo tą daryti prieš kelis metus... Kaip investuotojas, besirūpinantis savo kapitalo prieaugiu, turėtum žinoti, kad nuo 2011.11. partškolinės sprendimu, esi įtrauktas į "spekuliantų-manipuliantų" kategoriją, o turėtos Snoro akcijos, valdžios sprendimu, yra "nacionalizuotos", paskelbtos bevertėmis ir išimtos iš apyvartos.

Panašu, kad Europos sajungos teisingumo teismas už snoro akcijas sumokėtų pinigų indėliu nepripažins. Lieka kariauti tik dėl investicijų draudimo. 5 metai kaip į su..nę dėl IA pasirinktos neteisingos bylos strategijos

Įmetu GENERALINIO ADVOKATO MANUEL CAMPOS SANCHEZ‑BORDONA išvada
Tai dar ne sprendimas bet šia išvadą teismas tik "pavizuos":

VI. Išvada

152. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo klausimus:

1. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, iš dalies pakeistos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, 1 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „indėlis“ neapima:

– lėšų, kurios iš asmeninės banko sąskaitos jos turėtojo sutikimu buvo pervestos į kitą kredito įstaigos vardu atidarytą sąskaitą tam, kad būtų apmokėta būsima šios įstaigos obligacijų emisija,

– lėšų, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis pervestos, kad būtų nupirkta viešai platinamų banko akcijų.

2. Direktyva 94/19 netrukdo, kad pagal valstybės narės teisės aktus šios lėšos būtų saugomos kaip garantuojami indėliai, jeigu tai nesusilpnina šioje direktyvoje įtvirtintos apsaugos sistemos veiksmingumo.

3. 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų 2 straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, kai investicinė įmonė nepajėgi grąžinti lėšų, kurias ji skolinga savo klientams.

4. Direktyvos 94/19 1 straipsnio 1 punktas ir Direktyvos 97/9 2 straipsnio 2 dalis yra pakankamai aiškūs, tikslūs ir besąlygiški, kad privatūs asmenys jais galėtų tiesiogiai remtis teismuose prieš įstaigas, kurioms, kad ir kokia būtų jų teisinė forma, buvo pavesta teikti viešąsias paslaugas ir kurios dėl to turi nepaprastai didelius įgaliojimus, palyginti su santykiams tarp privačių asmenų taikomomis taisyklėmis, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

Generalinis advokatas 3-čiu ir 4-tu savo išvados punktais leidžia aiškiai suprasti, kad investuoti į neišplatintas banko akcijas pinigai investuotojams turėtų būti grąžinti pilna apimtimi (o ne dalinai, kaip numato indėlių draudimo įstatymas, kuris čia "ne prie ko"). Bėda tik, kad "tai turi nustatyti nacionalinis teismas", o Lietuvoje veikia dar vienas papildomas reguliavimo mechanizmas, kuris atitinkamai "nustato" patį nacionalinį teismą.
Iš kitos pusės, pagal Lietuvos teisės aktus, lėšos buvo saugomos kito banko sąskaitoje (2 išvados punktas) kaip indėlis, kuriam buvo suteikta teisinė garantija, jog bus grąžintas investuotojui NEDELSIANT, vos tik paaiškės, kad nauja emisija nebus platinama. Kuo baigėsi "teisinės valstybės" garantijos - jau žinome.

Taigi, net pačiam įstatyme tai buvo įtvirtinta....Kažkodėl, jis išmestas į šiukšlinę, nes ką ten su tais spekuliantais...

Jau ne vieną kartą buvau paminėjęs, kad IA visas šitas Snoro reikalas yra geras pasipelnimo šaltinis.
Jūs pažiūrėkite kiek jau buvo BENDRŲ IA teismų su įvairiom advokatų kontorom.
Ok. Kad nebūčiau apkaltintas subjektyvumu, pradžiai pasakysiu kad žiauriai nemėgstu sąmokslo teorijų.
Bet vienas atvejis, tai "užmušė" mane. Nepamenu kuris čia buvo eilinis pareiškimas IA dėl "darom bylą, bendrą su x advokatų kontora", kur priklauso atitinkami mokėjimai. Bet man įdomiausias buvo, kad norėdamas dalyvauti toje byloje, turi "įstoti į IA, jei nesi narys". Parašiau IA emailą, pasitikslinau, atrašė "taip turi būti nariu kad dalyvauti byloje" ty sumokėti metinį nario mokestį. Koks ten tas mokestis neatsimenu, keliasdešimt litų buvo atrodo, bet esmė ne tame. Taigi, tada pasiskambinau tai atstojaujamai advokatų kontorai, atsiliepė pats vyriausias advokatas ir užklausus ar reikia būti IA nariu, atsakė - NE.
Taigi, laukiam sekančio ieškinio

manau, strategija "čia ne prie ko" - investuotojai šią partškolinių jiems užkrautą problemą bandė spręsti teisiniu keliu, panaudodami įvairią taktiką, tačiau, kokią tu taktiką ir strategiją benaudotum (kaip mėgdavo sakyti grybauskaitės mylimi ir gerbiami bendramoksliai): "против лома нет приема..."

jo, atrodo neapsiPLUNKSNavusi asociacija padūrino naujos akcijos emisijos turėtojus visai padoriai. Bet tos investuotojų grupės, kurios savarankiškai teikė ieškinius ir kurių teisininkai nuo pat pradžių nesivėlė į nesąmonės dėl įrodinėjimo, kad čia tipo indelis (kokiu diletantu reikia būti, kad pasirinktum tokį teisinį argumentą (?), bet agresyviai aiškino, kad turi būti taikoma investuotojų draudimas bent sumoje 22 000 eurų, taip pat atsidųrė įkaitais, nes jų bylos buvo sustabdytos, nors jie prašė to nedaryti, sugaišta laiko, vel atnaujins procesą, žemesni teismai vėl bijos savarankiškai priimti sprendimą, procesas vėl pasieks Aukščiausiąjį Teismą, o pastarasisi vėl turės kreiptis į ES Teismą išaiškinimo, arnaujiems emisininkams priklauso 22 000 eurų. Žavu. Ne veltui esame tik ES pakraštys

Sveiki. Kas dalyvaujate Snoro emisijos teismu su IA ir sumokejote zymini mokesti.


Manome, kad vienintelis logiškas variantas yra sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienam ieškovui tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis apskaičiuojama proporcingai pagal individualaus reikalavimo sumą. Taigi, ketinantiems toliau dalyvauti byloje, prašome pervesti 1 proc. nuo savo ieškinio reikalavimo sumos į Advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitą paskirtyje nurodant „Žyminis mokestis „Snoro“ bylojeׅ“. Tai padaryti reikia iki liepos 16 dienos. Primename, kad maksimali draudimo išmokos suma yra 22 000 EUR ir ieškovai, kurie už akcijas sumokėjo didesnę sumą, žyminį mokestį turi skaičiuoti nuo 22 000 EUR.

Kodel reikia moketi zymini mokesti?
Ar zyminis mokestis grazinamas laimejus byla ar pralaimejus?

Sveiki,

Ar yra čia obligacijų turėtojų?
Yra gal koks pasistūmėjimas ar šiaip naujienų (tiek iš tų, kurie kooperavosi ir samdė advokatų kontoras, tiek iš tų, kurie nieko nedarė).


PS: Aš iš tų, kur nieko nedariau ir.. laukiu.

Nekažką toks postūmis..... http://www.delfi.lt/verslas/verslas/investave-i-snora-dar-karta-nusivyle.d?id=75252981

Gyventojams renkantis iš investavimo būdų – terminuotojo indėlio ar obligacijų – turėjo būti suprantama, kad tai yra skirtingi sandoriai ir, kad banko siūlomos didesnės palūkanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika (....) Akivaizdu, kad palūkanų dydis negali būti vienintelis indėlių ir obligacijų skirtumas, nes priešingu atveju apskritai nebūtų prasmės sudaryti terminuotojo indėlio sutarties“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/investave-i-snora-dar-karta-nusivyle.d?id=75252981

lietuviškas "partškolinis" veidmainiškas teisingumas - t.y obligacija negali būti prilyginta terminuotam indėliui, nes obligacijos palūkanos didesnės nei terminuoto indėlio, bet, iš kitos pusės, "indėlio sertifikatas" (dėl tos pačios priežasties) jau kuo puikiausiai gali būti prilygintas terminuotam indėliui ir kompensuojamas (nors praktiškai obligacija ir indėlio sertifikatas yra tas pats).

Deja, bet obligacijos - ne indėlis ir ne indėlio sertifikatas. Lygiai taip pat kaip akcija yra ne obligacija, o opcionas - ne fjūčeris.

senukas, gilią čia mintį išaudei, tik nepaaiškinai, kuo skiriasi obligacija nuo indėlio sertifikato ir KODĖL indėlio sertifikatas gali būti prilygintas indėliui, o obligacija - ne.

Laikyk COS, kad su Snoru tau dar pasisekė:
Vadovaujantis pakeisto įstatymo nuostatomis už finansų įstaigos padarytus pažeidimus atsakomybė gali būti taikoma ne tik pačiai finansų įstaigai, bet asmeniškai jos vadovui, valdybos nariams ir finansų įstaigos akcininkams, pajininkams ir kitiems dalyviams. Baudų dydis nuo 2.000 iki 5,1 mln. eurų.

Plačiau: http://www.vz.lt/verslo-valdymas/2017/07/19/akcininku-atsakomybe--kirtis-lietuvos-finansu-sektoriaus-patrauklumui#ixzz4nIsJCzV7