Vaitvyta, skaičiuojant ar geriau imti mokestį kas mėnesį ar į priekį, jei gerai pamenu, buvo įvertinta, kad 15% paskolų grąžinama anksčiau laiko. Gal atnaujinam skaičiavimus ? Matau, kad vistiek dar yraa forumo skaitytojams neaiškumų dėl UF.
Gal dar kartą padiskutuojame ?
Nuo kurių klausimų pradedame ?

Pirmas atsakymas dar kartą visiems.
Ekonomikos augimo sąlygomis kai nemokių paskolų skaičius stabilus ar mažėjantis - su UF investuoti finansiškai neapsimoka. Tai labai panašu į palūkanų fiksavimą būsto paskolai kai palūkanos mažos , tarkime 1 proc, o fiksuoti bankas siūlo už 2,5%. Тai visiems suprantama, kad permokėsite už paslaugą, ar ne ? Su UF - tas pats. Lyginant dabartinę situaciją ar net žiūrint ir metus į priekį ir galvojant , kad per tokį trumpą laiką nieko nenutiks - neapsimoka naudoti UF fondo. Bet jei investuojate į 3-5 metų paskolas ir norint miegoti ramiai ir užfiksuoti grąžą - tada galima pasinaudoti UF fondu. Jei paskolų default rate (nemookos) per tuos 3-5 metusnepadidės - būsite sumokėję saugumo mokestį. Lyginant su būsto palūkanų fkslavimu tai galima palyginti su tuo, kad pr tuos 3-5 metus palūkanos neišaugs virš JŪsų fiksuotos sumos.
Bet jei nemokos išaugs tarkime po 3-5 metų du kartus. Tada Jūs gausite fiksuotą ir neblogą teigiamą grąžą, o tiek kurie bus investavę be UF - tikėtina turės mažesnę grąža nei Jūs su UF. Tai galima palyginti su būsto EURIBOR palūkanų užaugimu, ir tarkime Jūsų būsto palūkanos užauga iki 5 proc, o užfiksavote prie 2,5%, tai čia tas pats su UF Fondu iš principo. Susidarys atvejis, kad JŪsų kaimynas, kuris nefiksavo palūkanų, moka 5 proc., o Jūs mokate 2,5% ir laimite. Todėl kartais UF moekstį man norisi vadinti "saugumo pagalvės mokesčiu" arba "nuostolio išvengimo ekonominei situacijai pablogėjus" mokesčiu. Jei ekonominė situacija per paskolos laikotarpį, nesitikite, kad pablogės, investuodami su UF turėsite tikrai mažesnę investicinę grąžą. Gal dar vėliau grafikėlį įmesiu parodyti...

tris sykius skaiciau,praregejimas neaplanke...gal eitu paprastai(nu tipo,2+2=4)paaiskint kaip kompencuojat fonda kai grazina paskola anksciau laiko.klausimas gi paprastas ,i UF uz60men sumokejau 3.04e, po 7men kompensavot 0.43e. kaip pasiskaiciuot tuos 0.43e...as labai atsiprasau uz nesusigaudyna,net paciam nesmagu...

paskaiciuojame taip, kad kompensavimo suma lygi tokiai sumai, kad kompensavus nepatirtumėte ikimmokestinio nuostolio, kai išankstinio mokėjimo atveju uždirbtos palūkanos mažesnės nei sumokėtas UF mokestis.

Kitaip sakant, paskolos gavėjui anksčiau laiko gražinus paskolą, visas jos palūkanas pasiimat jūs ? Na nebent tos palūkanos viršija UF įmoką, tik tada paskolos davėjai uždirba pelną ? Jei tai tiesa, tuomet investavimas su UF yra iš vis briedas. Logika suponuotų, jog garžnus anksčiau laiko, ir UF įmoka būtų panaudota tik už tą laiką, kai paskola buvo aktyvi, o už kitą laikotarpį ji turėtų grižti. Pvz pakola išduota 60mėn, bet po 6 mėn gražinama, tada ir uf mokestis turėtų būti imamas tik už dešimtadalį to, kiek kainuotų pervvisus visus 60 mėn... na ar bent jau panašiai, į tą pusę, perskaičiavus rizikas, kuriuo laikotarpiu paskolos dažniausiai defaultina. Bet daryti taip, kaip dabar daroma, jei yra taip, kaip aprašiau viršuje, čia jau virš naglumo...

paprasciau...po 7 men investavimo,as po mokesciu turiu minusa is savo investicijos.o PK po 7 menesiu turi riebu pliusa is mano investiciju....aisku visada turiu galimybe rinktis...

Apie tai ir kalbu, jūs matote bendrą statistiką kiek paskolų grąžinama, aš galiu remtis tik savo:
237 paskolos su UF, 56 grąžintos anksčiau laiko (virš 20%), iš kurių ~40 su pomokestiniu nuostoliu (tiesa nedideliu).
Kaip minėjau problema ne UF, su juo viskas gerai, plius laisvai pasirenku ar juo naudotis ar ne. Tiesiog pastebėjau paradoksą, kad UF būtų logiška naudot rizikingesnėms paskoloms (C>25%, B>20%) ką aš ir dariau, bet neapsimoka, nes jų (bent jau mano atveju) išankstinio grąžinimo procentas yra didesnis nei vidurkis. Kaip minėjau matyt dėl finansinio gaisro užgęsinimo ir refinansavimo palankesnėmis sąlygomis per pirmus paskolos mėnesius.

Sutinku su PK teiginiu, kad UF yra mokestis uz mazesne rizika (atitinkamai sumazinant galima graza) ir tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, pagal toleruojama rizikos laipsni. Nors as asmeniskai nesu tikras kad UF gyvuos visada arba jo salygos nesikeis ateityje.

Mano pasvarstymai (nevertinant reinvestavimo ir supaprastinant detales, nes prazilciau skaiciuodamas detaliai), kodel nenaudoju UF (isskyrus labai rizikingas paskolas su palukanomis >25% kur UF visgi naudoju) , yra tokie:

-> 1 var. investuojant be UF fondo :
Investuoju portfeli, kurio dydis 1000 eur (portfelio trukme 5 metai).
Per pirmus 2 metus uždirbu po 15% vidutines palukanas kasmet (jau atskaičius GPM mokestį) =30%
Po 2 metu atejo ekonomine krize, ir prazuva 40% mano portfelio (nemokios >90 dienu)
Palūkanos uz 3,4,5 metus po 9% kasmet (nuo likusio po krizes 60% portfelio vertes) = 27% is viso
Visas nurasytas paskolas krizes metu parduodu PK uz puse kainos (kai tik jas galima parduoti) - mano nuostolis lieka 20%.
Gautos palūkanos per 5 metus sudaro 57% nuo portfelio minus nuostolis 20%, taigi rezultate, lieku 37% pliuse (apie 7,5% metiniu). Cia neivertinau reinvestavimo sumos uz parduotas nemokias paskolas.

-> 2 var. investuojant su UF fondu :
Investuoju portfeli, kurio dydis 1000 eur (portfelio trukme 5 metai).
i UF fonda sumoku 22,5%
Per 2 metus uždirbu po 15% kasmet (atskaičius GPM mokestį) =30%
Po 2 metu atejo ekonomine krize, ir nepatiriu nuostolio nes turiu UF fonda, bet 40% paskolu buvo nemokios, PK sutartis nutrauke ir pagal UF fondo salygas man grazino likutines sumas.
3,4,5 metu graza po 9% (nes tik nuo 60% pradinio portfelio) = 27% is viso
Galutinis rezultatas: 57% minus 22% i UF = 35%. Cia neivertinau grazintos sumos reinvestavimo.


Lyginant 1var ir 2 var rezultatas labai panasus. Zinoma jis priklauso nuo to kokie nuostoliai bus krizes metu ir gali nusverti rezultata i viena ar i kita puse (pvz. jei <40% tuomet laimi 1var)
Variantai panasus, nes mokestis uz UF yra 22,5 % o mano tiketinas nuostolis per krize yra irgi panasus – t.y. 20%. Taigi galiausiai man viskas susiveda i tai koki nuostoli as galiu patirti per krize – ar jis bus didesnis nei 22% UF mokestis, ar mazesnis (imant per 5 metu laikotarpi).

Galiausiai tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas - ar renkiesi garantuota graza, ar labiau rizikuoji ir sieki didesnes grazos. As asmeniskai tikiuosi kad 40% nuostoliai mazai tiketini ir ivyks labai retai (1k/10 metu), todel graza pagal 1 var turetu virsyti 2var. Gali buti, kad mano prielaidos del nuostoliu neteisingos, nes deja istoriniu duomenu Lietuvoje su p2p per krizes neturime.


Trecias variantas yra i puse paskolu investuoti su UF, i kita puse - be UF. Tada rezultatas bus per viduri ir sumazinama rizika "prašauti ir vėliau senatvėje graužtis nagus" pasirinkus prastesnį variantą.

o siaip smagu kad PK bendrauja su investuotojais ir diskutuoja siomis temomis. Turime kanala buti isgirsti ir gauti atsakymus i mums rupimus klausimus

DJavolas, detaliai Jūsų skaičiavimų netikrinau, bet greičiausiai viskas teisingai suskaičiuota.
Kartoju ką rašiau anksčiau :
Užtikrinimo fondas koks yra toks yra, svarbu tik suprasti kaip jis veikia. Dėl GPM mokesčių už palūkanas Jūs teisūs, bet nereikia išimti tik vieną elementą iš konteksto - anksčiau laiko grąžinamas paskolas, tada gausime rezultatą, kad tikrai investuoti geriau į ESO. Teisinga skaičiuoti tik visas paskolas ir uždirbamą grąžą nuo visų paskolų. Investuojant su užtikrinimo fondu nereiktų tikėtis uždirbti daugiau kaip 10 procentų grąžą iki mokesčių. Visgi, tai instrumentas konservatyvesniems investuotojams, kurie nori uždirbti geriau mažiau , bet su maksimalia garantija.
Nepamirškite, kad Paskolų klubas pasiūlo nupirkti paskolą, kuri "defaultina", ir susigrąžinti didžiają dalį investicijos už tai nemokant nei cento. Galima naudotis šia priemone, ne tik dėl lengviau paskaičiuojamos investicinės grąžos, bet ir dėl galimybės susimažinti mokamą GPM už B klasės pajamas (pvz už prekybą akcijomis). Taigi, pasirinkimų yra investuotojams net trys : užtikrinimo fondas prieš investuojant, "buy-back" paskolos defaul metu ir nieko nedaryti , o laukti kol išieškosime skolą kuo irgi esame suinteresuoti.

Naujienos dėl užtikrinimo fondo apmokestinimo :
Apmokestinamosios pajamos, gautos iš reikalavimo teisių pardavimo.
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) Paskolų klubui pateikė atsakyme į mūsų užklausimą dėl pajamų, gautų pardavus investicijas, apskaičiavimo tvarkos. Nors metinės pajamų deklaracijos už 2016 m. jau yra pateiktos, tačiau ši informacija bus naudinga tikslinant pateiktus duomenis bei deklaruojant ateinančių metų pajamas.
Paskolų klubas kreipėsi į VMI su prašymu patvirtinti apmokestinamųjų pajamų, gautų iš reikalavimo teisių pardavimo, apskaičiavimo tvarką, kai investicija yra atlikta Užtikrinimo fondo paslauga. Pasirinkus šią paslaugą, su Paskolų klubu pasirašote laidavimo sutartį, pagal kurią pats Paskolų klubas įsipareigoja laiduoti už paskolos gavėją. VMI patvirtino, kad reikalavimo teisė į Paskolų klubą (laiduotoją) yra turtinė teisė, todėl investuotojui perleidžiant reikalavimo teisę, kuri yra užtikrinta atlygintino laidavimo sutartimi, tai pardavimo sandoriu kartu perleidžiama ne tik reikalavimo teisė į vartojimo kredito gavėją, tačiau ir atlygintinu laidavimu paremta reikalavimo teisė į Paskolų klubą (laiduotoją). Šios abi turtinės teisės laikomos kitu (neregistruotinu) turtu, todėl šias teises pardavus jų įsigijimo kaina gali būti atimama iš visų per mokestinį laikotarpį gautų kito turto pardavimo pajamų.
Gautas VMI išaiškinimas investuotojams suteikia galimybę sumažinti apmokestinamąsias pajamas iš reikalavimo teisių pardavimo, kuriam nustatytas nustatytas 2 500 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydis (kartu skaičiuojama su gautomis pajamomis pardavus ar kitaip perleidus visą kitą ne individualios veiklos turtą).
Pajamos iš reikalavimo teisių pardavimo = Reikalavimo teisių pardavimo kaina – (Reikalavimo teisių bendra likutinė vertė + Parduotų investicijų Užtikrinimo fondo mokesčiai + Sumokėti tarpininkavimo mokesčiai)
Reikalavimo teisių pardavimo kaina susideda iš antrinė rinkoje parduotų investicijų bei Paskolų klubui perleistų investicijų bendros pardavimo kainos.
Reikalavimo teisių bendra likutinė vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į perleidimo metu likusią negrąžintą investicijų dalį.
Parduotų investicijų Užtikrinimo fondo mokesčiai – visi sumokėti Užtikrinimo fondo mokesčiai nuo tų investicijų, kuriuos buvo perleistos Paskolų klubo antrinėje rinkoje.
Sumokėti tarpininkavimo mokesčiai – šie mokesčiai susideda iš antrinėje rinkoje parduotų investicijų tarpininkavimo mokesčių, antrinėje rinkoje įsigytų investicijų mokesčių, kai šios investicijos perparduodamos antrinėje rinkoje kitiems investuotojams arba šios investicijos parduodamos Paskolų klubui.
Jeigu reikalavimo teisių pardavimo sandoriai Jums nėra nuostolingi, šias pajamas turėsite deklaruoti užpildant metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedą GPM308T. Reikalavimo teisių pardavimui nustatytas 2 500 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydis (kartu skaičiuojama su gautomis pajamomis pardavus ar kitaip perleidus visą kitą ne individualios veiklos turtą).

Klausimas paskolu klubui galite paaiskinti isduotos paskolos statistikos duomenis nes jos rodo visiska nesamone 2017-06 raso jog isduotos paskolos 2566... per 3 dienas daugiau paskolu isduota nei per visa praeita menesi.. jusu isvis nors viena statistika pateikta saite atitinka realybe?

Apokalipse, 2017 - 06 rodo 2566 paskolas - tai cia siandien toks skaicius negrazintu paskolu.
2017- 05 rodo 2540 paskolas - cia tiek negrazintu paskolu buvo 2017 m. geguzes 31 diena.
Kas cia neaisku ?

netaip speju supratau sita grafika galvojau cia rodys kiek per menesi isduota paskolu o ne visu aktyviu paskolu skaiciu ta menesi tai sitam grafike nerodo kiek paskolu buvo isduota/suteikta pvz 05 men?

Per 05 men. gaunu 255 paskolas. Bet nezinau ar is sio skaiciaus atminusuotos grazintos ir anksciau laiko grazintos paslolos.
Gal "Paskolu klubo " atstovas pakomentuos tikslau.

Automatinis investavimas gan įdomiai padarytas. Yra intervalas min 6% max 27% "Investuoti į paskolas, kurių metinės palūkanos yra intervale". Jei paskola yra 15% ir tu intervale nusistatęs 6-27, tai tau suinvestuos už 6%. Kur mažom raidelėm po žvaigždute parašyta, kad suinvestuos į tavo mažiausią intervalą? Tai galų gale čia kaip finbee (aka aukcionas)?
Aišku čia tik pirmi bandymai PK investuot, bet kokia nauda iš automatinio? Kai tiek daug paskolų pasiūloma ir per automatinį tik procentus gali prarasti.
Už kokius procentus PK investuoja savo 50% dalį? Jei paskola 15%, PK investuoja už 15%? Ar už procentų vidurkį?

Pekinas, o kas tau draudzia intervala min 15% max 27% nustatyti ?

na taip galima, bet jei investicija duodama 27%, o tu turi intervalą 15-27% ir gausi 15%. Tai kur čia biznis? Šiuo metu yra 28 paskolos į kurias galima investuoti, jei per auto investavimą, tau duodą mažiausią procentą, tai vėlgi kur čia nauda?

Nes čia kaip žiūriu paskola finansuojama iš karto ir niekas tavo pasiūlymo nepermuš.
Žiūrėti paveikslėlį, visur iš auto investavimo gavau 6%, bet jei būčiau rankiniu būdų investavęs duodu garantą procentai būtų didesni. Šios visos investicijos finansuotos momentaliai, tai tarkim PK savo 50% prakiša už 15-10%, o žmonėms duodą grąžą 6%


"Investuoti į paskolas, kurių metinės palūkanos yra intervale" Čia parašyta prie auto investavimo. Atsidarai investiciją ir rašo "Palūkanos" 12%, bet tau vis tiek suinvestuos automatiškai už 6%......

pekinas nesuprantu tavo problemos intervala pasirenki koki nori investuoti min ir max % gali pasiimti 20-27% arba 26-27 ir problema isspresta, berods bentjau kiek as pastebejau pirma investuoja i didziausia % poto ima mazesnius kurie siuo metu galimi tol kol pinigu turi

Šis klausimas būna daugiausiai emocijų keliantis per susitikimus su PK atstovais
Yra dviejų tipų paskolos:
a) paskola su fiksuotu procentu tarkim B18%, B20% ar B22% - sufinansuojama jeigu tenkina automatinio skelbimo rėžiai - aš turiu automatinį skelbimą B20-27%, tai į pirmąją man neinvestuos, o į antrąją ir trečiają suinvestuos atitinkamai su 20% ir 22%.
b) paskola dabar - galutinis procentas priklauso nuo investuotojų automatinių skelbimų, nes imami mažiausi galimi procentai, šiuo atveju jeigu neužteks prieš mane esančių mažiau godžių investuotojų (su mažesniais minimaliais procentais už B tipo paskolas) aš suinvestuosiu su 20%, bendras paskolos procentas skolintojui bus kaip taisyklė mažesnis (priklausomai nuo sumos 15-18%), nes nemažai investuotojų į B paskolas investuoja nuo 15% ar net mažiau procentų.

Automatiniai skelbimai priklauso nuo jūsų godumo, diversifikavimo, rizikos tolerancijos ir t.t.
Jeigu norite didesnių procentų, tai didinkite min procentą ir sumą į vieną investuojamą paskolą. Tada portfelis bus nediversifikuotas, rizikingesnis, bet galimai pelningesnis


Jeigu užtenka investuotojų, PK iš viso nedalyvauja investicijoje, o jeigu neužtenka, tai kame bėdos, kad jie brangiai skolina? Juk jūs irgi galite būti tas gudrutis kaip ir PK, uždėkite automatinį skelbimą 25%-27%

kaip atskirti kur paskola su fiksuotu ir kur procentai priklauso nuo investuotoju auto pasiulymu?



Na jie yra "affected party". Tarkim jie suinteresuoti finansuoti is zmoniu kuo mazesnemis palukanom, kad patys galetu uzsideti savo didesnes palukanas, ir vidurkis gautusi normalus paskolos. Vel gi, as nezinau, gal taip ir nera (jei kas zinot kur isaiskinta let me know) Finbee pavyzdys, kad jie suinvestuoja uz vidutines palukanas. Tai ten viskas aiku. Mes negalim buti tie gudruciai, nes PK turi daugiau info ir yra geresneje padetyje, todel ir reikia 100% aiskumo.



Jie turi paaiskinima apie 50%, bet kur apie procentus?
"paskolos finansavimas" skiltyje kur matyti PK dali ir procentus?