Klausimas sudėtingas.
Pirma: reikia apskaičiuoti kaštus, atidarant tokią įmonę (kiek kainuos konsultantai, įmonės registravimas ir jos valdymas).
Antra: kurti kontroliuojančią įmonę tik pelno perkėlimui dabar rizikinga.
Nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos:
1. Įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvą 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (toliau – Direktyva) bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva, į PMĮ perkeltos Direktyvos nuostatos, skirtos kovai su piktnaudžiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu:
PMĮ 32 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi, kurioje įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, neleidžianti pasinaudoti Direktyvos teikiama mokestine nauda (dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms išmokamų dividendų neapmokestinimu) Direktyvos tikslų neatitinkančiais atvejais. Pagal PMĮ 32 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos dėl užsienio vienetams išmokamų ir/ar iš jų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos darinių ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų panaudojimo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, prieštaraujančios Direktyvos dalykui ar tikslui.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šias nuostatas, užsienio vienetams išmokami ir iš jų gaunami dividendai gali būti apmokestinti ne tik tais atvejais, kai nustatoma, kad darinio (kelių darinių) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą, bet ir tais atvejais, kai vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Mokesčių administratoriui įvertinus konkrečių situacijų visus faktus ir aplinkybes ir nustačius, jog darinys (keli dariniai) verslo struktūroje naudojami ne dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, jie bus laikomi apsimestiniais ir dividendų neapmokestinimo lengvata taikoma nebus.
Be to, siekiant, kad būtų išvengta dvigubo dividendų neapmokestinimo situacijų, kurios susidaro, pasinaudojant nacionalinių mokesčių sistemų neatitikimais, susijusiais su hibridinių paskolų susitarimais (kai iš užsienio vienetų gaunami dividendai Lietuvoje neapmokestinami, o išmokėjusio užsienio vieneto valstybėje kvalifikuojami kaip palūkanos ir atskaitomi iš pajamų), PMĮ 35 straipsnis papildytas 5 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.
Minėti pakeitimai taikomi ne tik tarp ES valstybių vienetų, bet ir kitų valstybių vienetų mokamiems dividendams (nes PMĮ nustatyta dividendų neapmokestinimo lengvata taikoma ne tik tarp ES valstybių mokamiems dividendams).

http://vz.lt/2015/08/25/kiek-labai-galima-planuoti-mokescius

Labas rytas. Nerandu bendro atsakymo, del saskaitu fakturu israsymo atbuline data ( islaikant eiliskuma ). Kiek domejaus, ir kiek buhalteriu klausiau, tiek skirtingu nuomoniu budavo. Ar tikrai labai arba nelabai blogai israsomos saskaitos atbuline data ?

Dabar reikia visas faktūras deklaruoti VMI. Kažin, kokia ten tvarka?

Pirma: labai svarbu patikslinti: žymiai atidžiau eiliškumą ir chronologiją reikia sekti esant PVM mokėtoju ir rašant PVM s-f. Jeigu nesate PVM mokėtojas ir rašote s-f (ne PVM s-f), tai iš esmės nėra jokio nusižengimo, kada sąskaita yra išrašyta. Apribojimas - 4 mėn.

Buhalterinės apskaitos įstatymas 12 str. 4 dalis
4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Tada jau "įsijungia' ANK (administracinių nusižengimų kodeksas). Minimali bauda - 30 EUR.


VMI komentuoja tik PVM s-f rašymą ir gana skurdžiai: turi būti serija ir numeris.
Dėl pateikimo: teikiamos TIK PVM s-f. Jeigu PVM s-f išrašyta pavėluotai, tiek išrašiusiam, tiek gaunančiam PVM s-f reikia tikslinti PVM s-f registrą (i.SAF'ą), o išrašančiajam - dar ir PVM deklaraciją (FR0600)

Finansų ministerija kartu su Lietuvos finansų rinkų institutu (LFRI) gegužės 18 d. Vilniuje organizuoja jau penktąją Tarptautinę finansų rinkų konferenciją. Joje politikos, akademinės bendruomenės bei finansų rinkos lyderiai aptars finansų rinkų tendencijas ir plėtros perspektyvas, diskutuos apie finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtrą ir investicinių bei pensijų fondų svarbą realiosios ekonomikos augimui.

Konferencijos programa
http://lfmi.lt/lt/93-programa.html

Buvo nemažai žinučių ir feikinių pranešimų bei insinuacijų dėl bedarbio pašalpos ir jos apmokestinimo GPM (pajamų mokesčiu).

Faktai yra tokie:
• nuo liepos 1 d., įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nedarbo draudimo išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu – t. y. 15 proc. Tai jau buvo įtvirtinta ir praeitais metais Seimo priimtame Socialinio modelio pakete. Nedarbo socialinio draudimo išmokos didėja, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos (dabar priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio).
• nuo liepos 1 d. nuo 6 iki 9 mėnesių ilgėja nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė visiems bedarbiams nepriklausomai nuo turimo stažo. Šiuo metu iki 9 mėnesių mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą.
• Be to, didėja gaunančiųjų nedarbo socialinio draudimo išmoką aprėptis, nes reikės tik 12 mėnesių per 30 mėnesių darbo stažo (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
• tikslas buvo suvienodinti socialinio draudimo išmokų apmokestinimą, nes visoje ES ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ( be to daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokestis mokamas ne tik nuo nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų, bet taip pat ir senatvės pensijos). Beje, kaip ir Kanadoje, Naujoje Zelandijoje ar Australijoje
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis nuo 200 eurų padidėjo iki 310 eurų,, papildomas neapmokestinamų pajamų dydis už kiekvieną vaiką padidėjo nuo 120 iki 200 EUR /mėn. Neturint vaikų, nuo vidutinės paskutinių 12 mėn. algos iki 496 EUR (iki mokesčių), gyventojų pajamų mokestis nebus nuskaičiuojamas.

žiūriu, kad maksimali bedarbio pašalpa bus 616 EUR neatkaičius mokesčių. O atskaičius mokesčius tada kiek bus, minusuoti reikiab 15 % GPM ar ir dar kažkokiu mokesčiu nedarbo pašalpos apmokestinamos?

Aš ne bedarbis, tiesiog įdomu.

Bus 552.40 EUR -išskaičiuojamas tik GPM - 53,60 EUR. Sveikatos draudimo mokėti nereikia - už bedarbius, net ir tuos, kurie negauna pašalpų, mokama iš biudžeto.

Super geras LVAT sprendimas įmonėms, kurios išveža prekės į ES. Problema buvo tame, kad VMI vis didino ir didino dokumentų, veiksmų ir kitų aplinkybių sąrašą, tam, kad įmonės pagrįstų 0% PVM taikymą, išvežant prekes į ES. Keliolika bylų VMI laimėjo, tvirtindama, kad "tiekėjas neįsitikino, kad pirkėjas turi pakankamų resursų (darbuotojų, sandėliavimo patalpų, piniginių lėšų), nuolatinio veiklos (ofiso, sandėliavimo patalpų) adreso") ir todėl privalo sumokėti į biudžetą 21% PVM nuo išvežtų tam ES pirkėjui prekių vertės. Toks LVAT sprendimas stipriai apramins VMI.

www.lvat.lt/lt/teismu-praktika/naujausia-teismo-praktika.html

2017 m. vasario mėn.praktika.

Šiais aspektais LVAT pastebėjo, jog Iš Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo matyti, kad jame nėra konkrečiai nustatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad tokiais atvejais, koks buvo nagrinėjamas apžvelgiamoje byloje, galėtų pasinaudoti 0 procentų PVM tarifu. Šio įstatymo 56 straipsnyje yra nustatyti tik bendro pobūdžio reikalavimai PVM mokesčio mokėtojui įrodyti, kad jo atliktas prekių tiekimas į kitą valstybę narę, atitiko tas sąlygas, kurių buvimas suteikia teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymą. Tačiau toks abstraktus įrodinėjimo pareigos nustatymas, LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokesčio mokėtojui prieš sudarant tokio pobūdžio sandorius nėra iš anksto žinoma, kokius įrodymus jis turi surinkti, kurie iš įrodymų yra pakankami bei leistini reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iš jo ateityje gali pareikalauti pateikti mokesčių administratorius ir pan. Dėl to įvertinusi šio teisinio reguliavimo nacionalinėje teisėje ydingumą, atsižvelgusi į įprastus reikalavimus, kurie taikomi įforminant tokio pobūdžio tiekimus (sandorius), LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad pirminiais leistinais bei pakankamais įrodymais, kurie PVM mokesčio mokėtojui suteiktų teisę į 0 proc. PVM tarifo taikymą, pripažintini PVM sąskaita faktūra ir prekių gabenimo dokumentai.

Siekdama skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, skurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą,17-oji Vyriausybė siūlo šiuos tikslus atliepiančius mokestinius patobulinimus.

Kviečia susipažinti su pasiūlymais ir iki liepos 1 d. išreikškti savo nuomonę, pateikti idėjas, konkrečius pasiūlymus, kokiais būdais kurti produktyvią šalies ekonomiką, pasinaudodami viešąja konsultacija http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/mokesciu-ir-socialines-sistemos-tobulinimas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja 5 akad. val. seminarą „Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės“.
* Smulkesnė informacija teikiama skyriuje Veiklos sritys/ Vertinimas/ Mokymai/ Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
* Maloniai kviečiame į seminarą registruotis iki 2017-06-26 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
* Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti

Nuo 2017 metų liepos 1 dienos keičiasi Valstybinio socialinio draudimo nuostatos, kurios aktualios:

tėvystės išmokų gavėjams,
asmenims netekusiems darbo (nedarbo išmoka ir ilgalaikio darbo išmoka),
asmenims ir įstaigoms, turintiems apdraustųjų (asmenims, turintiems darbuotojų ir biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms, profesinėms sąjungoms),
darbdaviams, dėl susiklosčiusių aplinkybių, turintiems nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką,
individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių ūkio valda 4 EDV ir didesnė,
bendrijų nariams (mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų),
individualių įmonių savininkams,
šeimynų dalyviams,
individualią veiklą vykdantiems asmenims,
dirbantiesiems pagal verslo liudijimą,
autoriams, kurie neturi sudarę darbo sutarčių,
atlikėjams ir sportininkams, kurie gauna pajamas iš draudėjų, su kuriais nėra sudarę darbo sutarčių.




Individualią veiklą vykdantys asmenys nuo liepos 1 dienos mokės 28,7 proc. (mažėja 1 proc) valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos. Jei savo lėšomis papildomai kaupiama II pakopos pensijų fonde, tarifas bus 30,7 proc. (mažėja 1 proc.)

Pavyzdžiui, asmuo, kuris nedalyvauja papildomame pensijų kaupime savo lėšomis, gavo 60 000 Eur individualios veiklos pajamų. Jeigu šis asmuo individualios veiklos pajamas apskaičiuoja leidžiamais atskaitymais pripažindamas sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, tai jo mokėtinos įmokos apskaičiuojamos taip:

60 000 Eur – 30 proc. = 42 000 Eur.
VSD ir PSD įmokų bazė: 42 000 Eur /2 = 21 000 Eur.
Mokėtinos VSD įmokos: 21 000 Eur x 28,7 proc. = 6027 Eur.

Didžiausia suma, nuo kurios per metus galima sumokėti įmokas yra 28 vidutiniai darbo užmokesčiai (dabar - 20 753,60 euro).

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas ir mokėjimo tvarka nesikeičia.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7dbedbf24cf811e78869ae36ddd5784f

Nuo liepos bus neapmokestintos nedarbo draudimo bei dalinio darbo išmokos t.y, gyventojai (pvz. bedarbiai) kurie gaus tokias išmokas, nemokės GPM. Nedarbo draudimo išmoka – tai bedarbio pašalpa, o dalinio darbo išmoka – tai su naujuoju Darbo kodeksu atsiradusi išmoka. Ji bus mokama, kai dėl svarbių priežasčių darbdavys trumpins darbuotojų darbo laiką ir dėl to jie praras dalį pajamų.
Tiesa, kita su darbo praradimu susijusią išmoką – ilgalaikio darbo išmoką – Seimas vis dėlto apmokestino GPM. Tai taip pat nauja išmoka, kuri bus mokama atleistam darbuotojui, dirbusiam vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų. Nuo jos bus skaičiuojamas 15 proc. GPM.

Birželio 30 d. Seimas priėmė Ūkio ministerijos inicijuotus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudarys sąlygas motyvuoti bendrovių darbuotojus, valdybos ir stebėtojų tarybos narius ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Taip pat iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų) sumažintas minimalus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydis.

„Priimtas įstatymas pirmiausia nustato šiuolaikiškesnį, užsienio šalių praktikai artimesnį reguliavimą. Tiek startuoliams, tiek stambioms įmonėms, kurios siekia taikyti pažangesnę valdymo praktiką, atsiranda galimybė bendrovės akcijas naudoti kaip motyvavimo priemonę darbuotojams ir valdybai. Pakeitimai taip pat prisidės kuriant šalyje patrauklią investicinę aplinką, nes mažinama administracinė našta verslui, padidins akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą – ji turėtų tapti priimtinesnė vidutiniam verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime atsisakyta maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.

Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.

Seimo patvirtintame projekte įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.

Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS.

2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.

1. Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų
Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų – gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.

2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.

3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos“
Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

4. Apsvarstymo laikotarpiai – skubotumo stabdis
Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.

Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

***

Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis – ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Įdomus straipsnis laisvalaikio skaitymui " Apie bėrėtę":
https://en.wikipedia.org/wiki/Beret

Bėrėtės patiko prancūzams (pireniečiams), navarams (Ispanija) ir ir Che Guevara pasekėjams. Labai populiari baskų (ispanija) krašte.

Lietuvoje šis galvos apdaras nepopuliarus.

Tačiau leisgyvis/nepašertas antiberečių judėjimas dar bando populiarinti šį "apdangalą", ir tuo tikslu įkūrė neregistruotą judėjimą "tvartiečiai", kurie kaip galvos uždangalą naudoja ragus arba knysles.

Navara ir yra basku krasto dalis. Uzmirsot uzsispyrusiu skotu (Britanijos salos "zemaiciu") beretes - tradicinius galvos apdangalus. Na ir nuo seno beretes visokiu krutu spec daliniu simbolis. Dar nuo D'Artanjano laiku.

How about no.
https://es.wikipedia.org/wiki/Pa%C3%ADs_Vasco
https://es.wikipedia.org/wiki/Navarra
Tai yra dvi skirtingos autonominės zonos. Čia kaip sakyt kad Dzūkija yra Žemaitijos dalis.

Su dzukais ir zemaiciais palyginimas nekorektiskas.

1. Teritoriniu poziuriu: Dzukija ir Zemaitija atskirtos Suvalkijos.

2. kalbiniu: zemaiciai taip pat baltai ir taip pat lietuviai placiaja prasme (dalis sulietuveje kursiai, dalis pereme kursiu dialekto ypatybes lietuviai). O baskai net nera indoeuropieciai - atstumas tarp basku ir ispanu, panasus kaip tarp lietuviu ir zydu ar arabu.

3. Istorinis ir esminis: Paemet dabartini administracini suskirstyma. Panasiai sakytumet - tai Plunges ar Telsiu rajonai, o ne zemaiciai. Senovej Navaros karalyste apeme didziausia dali basku krasto (ten kur gyveno baskai), o kai kada ir visas basku zemes, dabartinese Ispanijoje ir Prancuzijoje. Kita puse, kad dabar dalyje Navaros teritoriju baskakalbiu gyventoju gerokai apmazeje.

Įdomus rinkinukas:

http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/08/29/10-elgesio-budu-kurie-gali-pritraukti-vmi-demesi


P.s: prieš kelis metus esu parašęs apžvalgą "99 priežastys ar faktai, dėl kurių mokesčių mokėtoją atidžiau stebi mokesčių administratorius", kuri skirta tik asociacijos nariams ir kuri aktuali ir šiandien (tiesa, yra ir pasenusių punktų pvz. patikrinti tam tikrus įvykius ar faktus galima prisijungus prie atitinkamų duomenų bazių pvz. registracijos adreso patikra, asmens dokumento nr. patikra ir pan.) .

Apžvalgoje išvardinti įvykiai ir veiksmai (99 vnt.), dėl kurių įmonės tampa VMI tyrimo objektu. Pabrėžiu: vienas kitas atskiras rizikingas įvykis įmonės veikloje gali ir netapti pretekstu tikrinti ūkio subjektą. Bet, kai viršijama "kritinė masė" ( 4-5 ir daugiau rizikingų faktų), tikimybė sudominti VMI didėja. Norintys gauti apžvalgą - į PM (su el. pašto adresu).