Bet yra dar vienas dalykas: pas mus istoriškai beveik nebuvo kaimų, daugiausia vienkiemiai. Tai reiškia, kad kilus gaisrui žmogus pats turi gesinti namą, nes kol kaimynai iš gretimų vienkiemių subėgs, jis supleškės. Suaugęs yra tas žmogus, kuris pats sugeba išspręsti savo problemą. O lietuviui istoriškai buvo racionaliau išbėgti į kiemą ir rėkti, kad jo namas dega...

LT istoriskai beveik nebuvo kaimu - tikroves neatitinkantis teiginys.

Nuo valstybes LDK susikurimo iki baudziavos panaikinimo - 1861 m pagrindinis priklausomu kaimieciu (baudziauninku) gyvenimo budas - kaimas. Tokias baudziauninku gyvenvietes itvirtino ir valaku reforma 16 a vid. Nes taip buvo dvarininkams patogiau kontroliuoti valstiecius. Vienkiemiai buvo pradeti platinti Stolypino reformos 20 a pradzioje, bet Lt tai beveik nepaliete. O kiek daugiau vienkiemiu atsirado nepriklausomoje Lt vykdant zemes reforma, dalinant dvarus, tame tarpe ir savanoriams. Daugiau vienkiemiu buvo Uznemuneje, kur baudziava buvo panaikinta anksciau 1807 m.

Vienkiemiuose kitose LT dalyse nuo seno gyveno neturtinga slekta - su kardu, bet be batu. Bet jie tikrai sudare mazuma zemdirbiu. Uzemus LT Ru imperijai tokiai slektai dazniausiai nepatvirtindavo kilmingumo ir priskirdavo valstybiniams valstieciams.