burejas/ neburejas bet...

http://vz.lt/rinkos/2015/09/04/misiunas-butu-teisinga-sujungti-litgrid-ir-amber-grid

na o jei reiketu rinktis i kuria imone merkti pinigus, tai tikrai tai butu ne litgrid

Ir man buvo kilus tokia mintis. Tuo metu, jei gerai pamenu AMG raliavo po savo ~33% pajamingumo div payout

https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=703665&messageId=880564

Bendrovės valdyba akcininkų susirinkimui teikia pasiūlymą mokėti 0,0091 Eur akcijai siekiančius dividendus. Pajamingumas apie 1,3%. Išmokės iš viso 4,6 mln. Eur. Tikėjaus, jog gali nemokėti visai, nes metų pabaigoje sąskaitoje neturėjo net 1mln eur, tai tokiai įmonei galima sakyti sąskaita buvo tuščia. Bet per pirmus metų mėnesius, panašu, turėjo pakankamus teigiamus pinigų srautus. Labai įdomu bus pažiūrėti 1q rezultatus, padidinti perdavimo ir kiti tarifai turėtų maloniai nusėsti pelno eilutėje.

Nestulbinami, matomai ruošiasi rinkimams tai trupinių pažarsto.

Aš šią poziciją lyginčiau su TEO. Minusai LITGRID nenaudai:
Pajamos svyruoja priklausomai nuo jungčių gedimų; kabelis po Baltijos jūra statistiškai turėtų dažnokai strigti; su Lenkija stulpai gal atsparesni;
Akcijų apyvartos menkos. Prisipirk ir laikyk, lengvai neparduosi;
Dividendai labai maži.
Tai valstybės valdoma bendrovė, kuri stabiliai generuos nedidelį pelną.

Eilini karta atsijunge http://www.delfi.lt/verslas/energetika/atsijungus-nordbalt-vel-aktyvuotas-kruonio-hae-avarinis-rezervas.d?id=70985650

1q kaip ir planuota, buvo gerokai (2,5 karto) pelningesnis nei praeitų metų. Gaila tik, jog vis dar streikuoja nordbalt jungtis. Jau virš savaitės vėl neveikia.

2016 m. pirmąjį
ketvirtį „Litgrid“ grupės pelnas buvo 4,9 mln. eurų, lyginant su 2 mln. eurų
pelnu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Grupės pajamos per ketvirtį išaugo
63 proc. ir siekė 40,8 mln. Finansinių rodiklių gerėjimą labiausiai lėmė
išaugusios perdavimo paslaugos ir tarptautinių jungčių perkrovų pajamos.
Tradiciškai didžiausią dalį, 44 proc. visų Grupės pajamų, sudarė pajamos už
elektros energijos perdavimą, iš viso - 18 mln. eurų. Reikšmingai, nuo 3,3 proc. iki 8 proc., išaugo 2016 m. pirmojo ketvirčio metinė kapitalo grąža

http://vz.lt/sektoriai/energetika/2016/11/09/epso-g-dideliu-dividendu-nemokes-6-erius-metus

Kad atiduotu skolą Lietuvos energijai EPSO-G dividendais tures gauti 210 mln is Amber Grid ir Litgrid.

Gražus filmukas apie tautų draugystę. Net neseku kurso, žinau, kad viskas bus gerai.
https://www.youtube.com/watch?v=Un7fHzOxNv8

Akcija tik su geromis naujienomis. Blogų čia iš principo negali būti. Visiems rekomenduoju, kol pigu.
http://www.delfi.lt/verslas/energetika/litgrid-siemet-i-perdavimo-tinklo-atnaujinima-investavo-per-18-mln-euru.d?id=73299542

Kuo grindi tą "pigumą"? Forward P/E>20; EV/EBITDA>10; P/tBV>1,3 (prie kainos 0,687)

TA ir FA visuma. Įmonė nauja ir kuriasi. Todėl P/E visai normalus. Dar visai neseniai 211 buvo.

2016 m. „Litgrid“ grupės veiklos pelnas (EBITDA) buvo 49,9 mln. eurų, 88 proc. daugiau nei prieš metus. EBITDA marža per metus padidėjo nuo 26,5 proc. iki 29,7 proc. Per šį laikotarpį Litgrid“ grupės neaudituotasis grynasis pelnas buvo 18,5 mln. eurų, palyginti su 1,4 mln. eurų 2015 m. Augo metiniai kapitalo ir turto grąžos rodikliai: jie atitinkamai padidėjo nuo 0,6 proc. ir 0,3 proc. iki 7,2 proc. ir 4 proc.

https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=747610&messageId=936781

Valdyba siūlo dividendams išmokėti beveik 18,16 mln. Eur, arba po 0,036 Eur akcijai, rodo per „Nasdaq Vilnius“ biržą išplatintas balandžio 25 d. įvyksiančio akcininkų susirinkimo projektas.
Taigi dividendams siūloma skirti ne tik beveik 16,8 mln. Eur 2016 m. grynojo pelno, bet ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytą pelną – 743.113 Eur, bei 604.582 Eur pelno ataskaitoje nepripažinto ataskaitinių finansinių metų pelno. Tik 19.755 Eur siūloma paskirti į kitus rezervus.
Dividendinis pajamingumas pagal paskutinę akcijų kainą biržoje kovo 31 d. buvo 4,9%.

tai to pelno / nuostolio svogeriu lesykloj ? tai kaip debesu - pilna

Atleisk, nieko nesupratau kur čia blogai , o kur gerai

Nauji rinkos žaidėjai:

• Kaliningrad Nuclear Power Plant. Units under const. 2 × 1,170 MW. The first reactor was planned to be operational by 2017 and the second reactor by 2018.
• Pregolskaya TPP (Kaliningrad). Total capacity of 440 MW. The project completion is scheduled for the third quarter of 2018.
• Mayakovskaya TPP (Kaliningrad). Total capacity of 156 MW. The project completion is scheduled for the first quarter of 2018.
• Talakhovskaya TPP (Kaliningrad). Total capacity of 156 MW. The project completion is scheduled for the first quarter of 2018.
• Primorskaya TPP (Kaliningrad). Construction on the 195-MW Primorskaya TPP, due on line in 2019, will begin later.
• Belarusian nuclear power plant (Belarus, Astravets). Units under const. 2 × 1,200 MW. Commission date 2019-2020 (planned). Šiaip idomesnis komentaras WIKI: Pasak buvusio Baltarusijos lyderio S. Šuškevičiaus, „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, esant reikalui, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus“

Pinigų srautai:

• Realiai pinigų srautai apyvarta / pelnas priklauso nuo tarifo dydžio ir perduotos energijos kiekio. Jei tarifas nesikeis per ateinančius metus apyvarta vien nuo naujų žaidėjų tūrėtų išaugti. Tik įdomu ar atlaikys dabartinis tinklas tokius energijos srautus. Sąnaudos tinklo priežiūrai ir naujiems projektams dabar yra labai mažos, realiai rangovai dabar gyvena tik iš ESO skelbiamų konkursų.

Pliusai:

• Nauji energijos tiekėjai gali dar labiau padidinti energijos perdavimo apimtis.
• Jungtys su Švedija ir Lenkija manau pavykę projektai.
• Lietuvoje elektros energijos kainą galutiniam vartotjui yra gana maža lyginant Europos mastu (yra oro kur kelti tarifus). 2016 m: Serbia: 0,065 ct/kwh, Lietuva 0,117 ct/kwh, Danija 0,308 ct/kwh.

Minusai/rizikos:

• Vis dar didelė dalis pastočių ir linijų yra su homosovietikus įrenginiais. Tai reikalauja investicijų.
• Energetika eina kartu su politika, keičiasi valdžios, keičiasi tarifai. Keičiantis tarifams keičiasi ir pajamos.
• Tarpsisteminiai atjungimai / remontai. Neperduota elektros energija.
• Korupcijos įžvalgos, neproporcingų priedų išmokėjimas ir kiti purvini dalykai.

Palinkėjimai (gal kas nors išgirs):

• Parduoti privatininkams UAB TETAS. UAB TETAS yra rangovas, kuris dalivauja LITGRID AB skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose (ta pati situacija LIETUVOS ENERGIJA AB ir enePRO) Gautus pinigus reįnvestuot į plėtrą arba atiduot skolų dalį.
• Pameginti surizikuoti ir atidaryti dukterinę įmonę, kuri būtų atsakinga už telekomunikacinių paslaugų tiekimą vartotojams. Jei LITGRID AB būtų privatininkas manau, tai jau senai butų padaryta. Kaip pavyzdį galiu papasakoti: gyvenimas taip pakrypo, kad teko emigruot ir dabar dirbu rytų Vokietijoje, telekomunikacijų srityje, pagrinde naujų vartotojų pajungimas. Vienas iš mūsų užsakovų yra enviaTEL GmbH, dukterinė įmonė RWE AG koncerno (koncernui priklauso energijos gamyba, perdavimo tinklai ir t.t.). EnviaTEL atsakinga už telekomunikacinio tinklo plėtrą ir jai sekasi sakyčiau neblogai. Prie 400 kV pastotės surizikavo ir pasistatė duomenų centrą, aukštos įtampos tinklą naudoja, kaip backbone (auktos įtampos oro linijose pats viršutinis laidas dažniausiai būna OPGW – žaibosaugos trosas su šviesolaidinėmis skaidulomis). Realiai LITGRID AB taip pat turi backbone tinklą visoje Lietuvoje, tik jį manau naudoja pagrinde savo reikmėms. Principas paprastas: aukštos įtampos stulpe montuojama šviesolaidinė mova, klojamas DN 50 vamzdis, įpučiamas šviesolaidinis kabelis, prie vartotojo pastatoma spinta su aktyvia technika ir nuo spintos pajungiamas vartotojas. Per šį pusmetį vien mūsų įmonė pajungė gal iki 10 vartotojų, pagrindiniai vartotojai būna dažniausiai įmonės (automobilių salonai, įv. gamyklos ir t.t.).
• Kuo greičiau pasistatyti naujas/planuojamas elektros perdavimo linijas. Senasias tik aplopijant ir kenčiant. Vokietija nori pasistatyti nuolatinės srovės intarpa iš šiaurės į pietus, per visą Vokietiją, tam kad galėtų užmaitinti pietinė vokietijos dalį pigia vėjo energija iš Šiaurės/Baltijos jūros + išstojimo politika iš atomo. Aš manau, kad jiems, prie dabartinių įstatymų tai yra misija neiįmanoma. Trasa eina per neįsivaizduojamą kiekį privačių žemės sklypų. Privačios nuosavybes įstatymai Vokietijoje yra labai aukštam lygije ir žmogaus pusėje, jei man priklauso pvz. šaligatvis ir jame norima nutiesti komunalines linijas, aš praktiškai galiu neleisti ir linijos tiesėjas bus priverstas naudoti požeminio kryptinio grežimo technologija, kad nepažeisti privačios valdos įstatymų. Tiesiant kabelines linijas kiek pamenu kaina skiriasi apie 4 kartus, tai jei tarkim 330 kV oro linija Alytus – Kruonio HE kainavo apie 22,6 mil EUR, tai jei kloti kabeli manau būtų ir 100 mil EUR pasiekus. Ką noriu pasakyti, kad Lietuvoje jau yra sunku, bet ateityje bus dar sunkiau tiesti nauajs linijas, vien dėl servitutų derinimo. O kiek mačiau plėtros planuose yra dar keletas didelių, nauju perdavimo linijų projektų.
• Politikams ir Energetikams dar labiau gerinti santykius su kaimynais, o ypač su Lenkija, gi mes dabar ten eksporuojam Elektrą ir aš manau, kad politikų įsikišimas ir gerų santykių palaikimas leistų jiems parduoti jos dar daugiau. Man tai visai patiktų ateityje Pirikupo senarijus, kai iš vienų perkam, pasiemam procentą už perdavimą ir pateikiam kitiem.

Sveikas atvykęs į forumą.

Internetas+elektra yra labiau ESO kompetencijų sritis, kuri dirba su skirstymu vartotojams. Ir nėra ta LT tokia didelė, kad reiktų šviesolaidinius kabelius ant aukštos įtampos stulpų kabinti. ESO pilotinius projektus su Telia jau vykdo (teko matyti kažkurioje ESO prezentacijoje). Taip pat nereikia pamiršti, kad Lietuva su internetu problemų neturi

Rodos pusiau giliai kabinti, o nei žodžio apie sinchronizaciją su vakarais. Tai pagrindinė užduotis Litgrid ateinančiais metais.

Štai ir dividendų politika
http://www.vz.lt/energetika/2017/07/14/epso-g-dividendams-skirs-60-85-paskirstytojo-pelno