Nesinervink tu taip. Gi šiaip paklausė žmogus. Svarbu plauktų pinigai atgal. Tik kad aš laaaabai pesimistiškai žvelgiu į long-term.

As tikrai nenusiteikes pries nieka, bet kalbejimas apie emigrantus kaip tautos isdavikus Lietuvos ziniasklaidoje ir politikoje perpilde mano kantrybes taure jau seniai. Reikia suprasti kad emigrantai yra 600 000 LR pilieciu pasitraukusiu is salies tik per paskutinius 10 metu. Jie irgi tauta, jie irgi Lietuva ir daug svarbesne jos dalis ir daug daugiau del jos nuveikusi nei kokia Grybauskaite ar Kubilius. Tai gal pagaliau ismoksime myleti vieni kitus? Nes isnyksime kaip dumas...

https://www.youtube.com/watch?v=cL4mE3KJMZY

Pradėk mokytis mylėti nuo savęs. "daug svarbesne" "daug daugiau del jos nuveikusi". Tavo tie siunčiami pinigai jeigu tu išvis ką nors siunti, pasibaigs kai tik ne duok dieve pasimirs tavo tėvai, ir kitų emigrantų kai jie asimiliuosis į tuos kraštus. Ką tada šnekėsi? Sakysi "Aš sakiau, kad važiuokit lauk prieš 15m." Nežinau kodėl apsiputojai, bet teigi kad vis dar esi LR pilietis, bet mano klausimas buvo kitoks. Ar apsiforminai VMI kaip visam laikui išvažiuojantis ir moki mokesčius Anglijai, nebe Lietuvai? Tai iškart man pasakytų ką turėjai omeny "mūsų politika". O kad atvažiuoji turistaut ir leist pinigus LT tai tiesiog todėl kad moki lietuvių kalbą, tavo vaikai jau nebevažiuos nei į tas sanatorijas ir pan. Dėl Šiaulių ir Vilniaus, aš esu gyvenęs po lygiai pusę laiko tiek Šiauliuose tiek Vilniuj, todėl išvis nesuprantu ką tu čia norėjai pasakyt. Jeigu jau toks patriotas, kada užkalsi savo svajotą N-tajį milijoną ir grįši į Lietuva? Jeigu išvis grįši parvežt įgytą patirtį ir investuot į naujus verslus ar kažką kito naudingo veikt. Sėkmės.

"kazkas aukojasi".. nebūk auka!

As tik norejau pasakyti, kad tokia retorika kaip tavo kirsina. Taip as deklaravau isvykima su vejeliu, nes neturejau kito pasirinkimo, nes manes butu paprase moketi uz ora. T.y. kazkoks sveikatos draudimo mokestis ar kaip ten vadinasi.
Visai neapsiputojau, zinau kas slepiasi uz retorikos ar visam laikui isvykai ar ne visam. As pats nezinau kuriam laikui isvykau tad tokie klausimai juokingi. As deklaruoju isvykima tik todel, kad esu priverstas lygiai todel pat negyvenu Lietuvoje.
As nelaikau saves patriotu as nemanau, kad nacionalizmas ES yra teigiama savybe. Isvykau del zmoniu su tokiu siauru poziuriu kaip tu. Negali kitu teisti. As ne nusikaltelis. Vat galeciau priesingai pasakyti apie valdzia. Jie padare viska, kad Lietuvoje emigravusiu butu daugiausia, kad algos butu maziausios, o lietuviai taptu paciais nelaimingiausiais.

Niekas nieko nenori kiršint. Džiugu jei darai perlaidas į Lietuvą ir remi tėvus ar senelius. Bet sakyti, kad aukojies irgi neteisinga. Išvykai manau savo noru ir siekiu asmeninės naudos, geresnio išsilavinimo ar geriau apmokamo darbo. Problema tame, kad rodyt pirštais ir keikt valdžią gali kiekvienas. Aš pvz. nieko nedarau tik gyvenu ir dirbu, net balsuot neinu, nes nežinau už ką. Todėl ir nesiskundžiu valdžia, neturiu manau tam teisės. Va Šiauliuose buvo išrinktas naujas meras, smulkusis verslininkas, nepriklausomas kandidatas. Pažiūrėsim kas jam gausis. O PSD mokestis kažkas apie 70lt. Tai kiek čia svarų būtų? Bokalas alaus geram bare?

... kas turi kantrybės galite pasiklausyti kaip pas mus reformuojama mokesčių sistema... surenkami specialistai, kuriuos vėliau politikai išvaiko ir išsityčioja ... ir ne tik tai.

Bankai ir ne tik, toliau siekia, kad visi atsiskaitymai vyktu per sąskaitas ir už tai žada, kad valstybė surinks daug daugiau mokesčių, kas mažai tikėtina, bet labai aišku, kad daugiausiai iš to uždirbs patys bankai.

http://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kokius-mokescius-lietuvoje-reiketu-mazinti?video=1

"Priežastis tikrai nėra ta, kad mes įsivedėme eurą. Aš tikrai manau, kad pagrindinė priežastis yra tai, kad vis dėlto Lietuvoje yra daug šešėlinės ekonomikos, t.y. egzistuoja disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos, ypač Vilniaus mieste. Pinigų, kurie nelegalūs, yra didelė masė, todėl mes ir galime kartais sumokėti vieną eurą už tai, už ką prieš euro įvedimą mokėjome tik vieną litą", - sakė finansų ministrė R. Budbergytė.
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/aukstas_kainas_finansu_ministre_aiskina_seseline_ekonomika/

Deja - kainų padidėjimo pagrindinė priežastis nėra šešėlinė ekonomika. Šešėlinė ekonomika, kaip tik didina prekių ir paslaugų pasiūlą, stabilizuoja kainas, didina konkurenciją, išplečia legalių prekių mastą.

Kainų padidėjimas daugiau yra susijęs su pardavėjo ir pirkėjo lūkesčiais. Kainų padidėjimą Lietuvoje sąlygojo:
1. psichologinės nuostatos - "pigu" (nes viskas staiga atpigo 3,4528 karto);
2. mažėjančios pardavimo apimtys vidaus rinkoje (kiekiais - tonom, metrais ir t.t.), bet išliekančios tokios pat ar net didėjančios sąnaudos - darė spaudimą savikainai ir atitinkamai rinkos kainai;
3. konvergencija - nebeliko matematinio barjero palyginti kiek kainuoja tas pats Vokietijoje ar Lietuvoje ir pan.;
4. daug prekių ir paslaugų buvo sąlyginai nuvertintos litais (dėl vartotojų lūkesčių);
5. padidėjęs spaudimas iš valdžios mokėti verslui mokesčius (PVM vajus, minimalaus atlyginimo didinimo) - didino verslui paslaugų ir prekių savikainas. Visus mokesčius sumoka galutinis vartotojas. Biudžeto pajamos auga, nenuostabu, kad kainos kyla.
6. Emigracija (išorinė ir vidinė) prisidėjo prie kainų.
7. ir t.t. ir panašiai...

Šešėlinė ekonomika, kaip tik stabdo valdžios norus didinti ir didinti mokesčius, atitinkamai šešėlinės ekonomikos poveikis kainoms yra stabilizuojantis.

Budbergytė galėtų perskaityti mano paskutinį darbą apie šešėlinės ekonomikos įtaką Lietuvos ekonomikai, kuriame aš detaliai suskaičiavau šešėlinės ekonomikos įtaką stabilioms kainoms, nedarbui ir šalies ūkio augimui.

http://www.finarima.lt/lt/straipsniai neradau straipsnio. Galima link'ą paskaitymui prieš miegą?

Dar apie Budbergytės mintis straipsnyje (mano postas aukščiau), kur jos požiūris į įmonių mokesčių planavimą. Tai mokesčių planavimas laikomas teisėtu mokesčių naštos mažinimo būdu ir tai galioja net Lietuvoje. Tinkamai ir nuosekliai planuojant, galima rasti galimybių sutaupyti daugelį mokamų mokesčių: pelno mokestį, PVM, nekilnojamojo turto mokestį, GPM ir kitus. Bet svarbu planuojant mokesčius griežtai vadovautis įstatymų reikalavimais bei VMI praktika, kad nekiltų rizikos, jog netinkami mokesčių taupymo veiksmai bus pripažinti ne mokesčių planavimu, o viena iš neteisėtų mokesčių naštos mažinimo formų - kaip mokesčių slėpimu (tax evasion) arba mokesčių vengimu (tax avoidance).

Mokesčių planavimą nuo mokesčių vengimo kartais skiria ginčytina riba, tačiau esminis skirtumas tas, kad mokesčių planavimo atveju mokestinė nauda gaunama teisėtai pasinaudojant mokesčių įstatymuose suteiktomis galimybėmis ekonominius tikslus pasiekti patiriant mažiau mokesčių kaštų. Tokie veiksmai iš principo atitinka įstatymų leidėjo tikslus, nes nustatydamas tam tikras apmokestinimo lengvatas jis pats sąmoningai skatina mokesčių mokėtojus jomis naudotis.

Tad buvo laikas užkamšyti spragas įstatymuose, kurie anot, Budbergytės, leidžia įmonėms teisėtai susimažinti mokesčius. Nesuprantu, kodėl turėtu verslas neišnaudoti visas konkurenciją lemiančias aplinkybes.

Siaipzvejys, tikrai pritariu tau, nelabai geriau ir būčiau pakomentavęs. Galiu tik pridėti, kad maisto kainas kelia neribota prekybos tinklų plėtra, nes daug pinigų išleista naujoms parduotuvėms, kurios pustuštės ir dažnai dirba tik viena kasa, ko pasekoje reikia kelti kainas maistui, kad parduotuvės išsilaikytų.
Dėl šešėlinės ekonomikos.
Jos tikrai nėra daug ir net nėra tikslo gaudyti kiekvieną bobutę su obuoliais. O toks valdžios paranojiškas gaudymas bobučių tik parodo, kad su biudžeto pajamomis yra prastai. Valdžia gal vis dar skaičiuoja, kad mūsų yra 2,9 milijono Lietuvoje, nors realiai tikriausiai mažiau nei 2 milijonai.

1,8 paskutinio surasymo metu.Man tik keista,kaip vyksta rinkimai ir balsu skaiciavimai siame fone.Cia net balsu pirkti nereikia....

2014 m. pradžioje Lietuvoje augo 532 647 vaikai. Per paskutinius 3 metus mažėjo vidutiniškai 2%. Skaičiuojam apie 510 tūks.

Duomenys apie dirbančiuosius : 102 200 draudėjų (įmonių, asmenų) viso 1 347 927 dirbantieji. Minusuojam apie 70-110 tūks, kai dirbama per kelis darbus, arba vykdoma Ind. veikla+samdomas darbas. Viso apie 1 250 tūkst.
http://www.sodra.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos

Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams) 2014 m. pabaigoje gavo 682,5 tūkst. asmenų. Minusuojam apie 80-100 tūkst dirbančių pensininkų. Lieka apie 580 tūkst.

Šių metų rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 139,4 tūkst. bedarbių. Pliusuojam dar 100-140 tūks neregistruotų bedarbių.


Studentų skaičius 2015 pabaigoje -147 tūkst (aukštosios, kolegijos, aukštesniosios mokyklos). Minus 7 tūks užsienio studentų (apie 4,6-4,8%). Minus apie 55% dirbančių studentų. Lieka apie 60 tūks.

Užsienyje studijuoja apie 15-20 tūks studentų.

Taigi, suskaičiavus yra apie 2,6-2,8 milijono gyventojų. 1,8 milijono akivaizdžiai neteisingas skaičiuis

Realiai nelabai girdėjau, kad valstybinės institucijos gaudytu bobutes už pajamas iš obuolių prekybos. Nes pajamos iki 2.500 eur per metus iš panašių veiklų nėra visai apmokestinamos. Reikia prisiminti, kad valstybinės kontrolės ir priežiūros institucijos dirba išlaidų ir pajamų principu. Dėl sumos Artas71 parašytu ypač tiksliai

Bet Šešėlinės ekonomikos Lietuvoje procentinė dalis tikrai ne mažesnė nei 30 proc. nuo šalies BVP. Ir kai šešėlinė ekonomika plečiasi, vyriausybės metinės pajamos santykinai mažėja; plėtojantis šešėlinei ekonomikai, bendras ekonomikos pavaldumas blogėja; vyriausybė neturi tikslios informacijos apie realų užimtumą, vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo infliacijos lygio, šešėlinė ekonomikos augimas silpnina vyriausybės socialinė politiką, plėtojantis šešėlinei ekonomikai, gyventojai ir juridiniai ūkio vienetai linkę nesilaikyti esamų taisyklių, augimas šešėlinėje ekonomikoje keičia įmonių ir firmų išlaidų dydį, struktūrą ir atitinkamas rinkos proporcijas.

Šešėlinės ekonomikos reiškinys šalies ekonomikoje išsiskiria tiek teigiamais, tiek ir neigiamais aspektais. Tai labai plati tema ir įsigilinimas į ją, plečia ekonominių procesų susivokimo plotį.

Pritariu Artas71, kad gyventojų skaičius šalyje yra ne mažiau nei 2,6-2,8 mln. Įskaitant ir laikinai išvykusius uždarbiauti į kitas šalis.

Tikrai nėra 30 proc šešėlinės ekonomikos Lietuvoje. Gamyboje šešėlinė ekonomika mažai tikėtina. Paslaugų sektoriuje fiziniems asmenims, tikrai taip. Bet paslaugų sektorius FIZINIAMS ASMENIMS nesudaro Lietuvoje 30 proc ekonomikos.
Žmonės didžiąją dalį pinigų palieka maistui ir komunaliniams mokesčiams. Visokie meistriukai, kirpėjos ir panašiai tai jaučia labai, todėl dažnai važinėja uždarbiauti į užsienius. Fizinių asmenų pinigai uždirbti užsieniuose ir kelia kainas LT rinkoje.

O kas liečia paslaugų ir kitokias kainas, tai jos LT dabar yra per mažos lyginant su maisto brangimu, ir padidėjusiais visokiais mokesčiais visokiems smulkiems amatininkams.

Pagrindinė problema LT yra maisto brangimas, kas verčia visus kitus sektorius kelti kainas. Jei nebus PVM mažinimo maistui, tai pradės kristi LT ekonomika: maistas brangus - reikia kelti kainas - kainų kėlimas, krintant apyvartoms, tai ekonominio konkurencingumo mažėjimas. LT dabar dirbame mažiau, bet brangiau. Investicijų nėra ir nebus - vadinasi tai kelias į niekur.
Jei skaičiuotume ne per BVP, o naudodami rodiklius, kaip transporto paslaugų didėjimas, užaugintų grūdų tonas, perdirbto metalo tonas - tai pasirodytų, kad visko pagaminame mažiau.

Šešėlinės ekonomikos dydžiai šalyse. Tai tik oficiali dalis ir ji yra didesnė, nes daug šešėlinės ekonomikos masto yra natūraliai neapskaitomi.

Gamyboje šešėlinė ekonomikos dalis priklausomai nuo įmonės dydžio, apskaitos ir verslo organizavimo principų. Dažniausiai aptinku nuo 20 proc ir iki 80 - 100 proc. visų pajamų kurie buvo patraukti į šešėlinę pusę.. Kuo gamyba labiau dirba su fiziniais asmenimis tiesiai tuo didesnis noras ir didelės galimybės pasislėpti nuo mokesčių.

Kodėl gamybininkams taip verta ?

1. Akivaizdžiausias pokytis pasitraukus į šešėlinę ekonomikos pusę yra gamybos kaštų sumažėjimas. Sumažėję kaštai suteikia galimybę verslo įmonėms konkuruoti su kitomis;
2. Dėka sumažėjusių kaštų galima rinkai pasiūlyti žemesnes produkcijos kainas.
3. Augant apimtims įmonės papildomai uždirba iš masto ekonomijos, bei atima rinkos dalį iš konkurentų, prisitraukia daugiau vartotojų.
4. Įmonės dirbančios šešėlyje, nesumokėtų mokesčių dalį, kaštų pavidalu gali skirti produkto ar paslaugų kokybei gerinti, pridėtinei vertei kurti. Tuo prisitraukdamos vartotojus, kuriems svarbiau yra kokybė, nei žema kaina. Tai leidžia šioms įmonėms padidinti pajamas.
5. Įmonės pasitraukusios į šešėlinę ekonomiką turi neapskaitomų oficialiojoje apskaitoje grynųjų pinigų, kuriais gali įtakoti valstybinių institucijų pareigūnus, sau naudinga linkme, apeiti valstybės nustatytas reguliavimo priemones.

Gera lentelė. Jei ją geriau paanalizuosime, tai pamatysime kad 5 šalių prieš Lietuvą ir 10-ties šalių už Lietuvos ekonomikos yra su silpna pramone ir dideliais turistiniais srautais. Pagrinde jų šešėlis susijęs su turistiniais srautais.
Lietuvos atveju turistiniai srautai maži, pramonė maža - bet didelė emigracija ir nelegalus darbas visokiuose angliškuose, norvegiškuose braškių ir panašiai laukuose. Manau kad mūsų emigrantų pinigus priskyrė prie šešėlinės ekonomikos.

O smulkioje gamyboje šešėlinės ekonomikos tikrai yra labai mažai, nes po mokesčių padidėjimų ir apyvartų kritimo po emigracijos niekas pelnų nebeturi ir šešėlio praktiškai jokio nebėra. Tuo labiau , kad LT prekyba yra monopolizuota ir jokios maximos ar senukai niekam juodais juodais pinigais už patiektas prekes neišmoka. Taip pat valstybiniai pirkimai irgi yra balti.
----------------------
Klausimas būtų : ką suskaičiavo į LT šešėlinę ekonomiką?

Įvertinti ar silpna ar stipri Lietuvos pramonė, lyginant su kitomis šalimis, reiktu paskaičiuoti kiek produkcijos pagamina vidaus rinkai ir eksportui vienam dirbančiam darbuotojui pramonėje. Ir palyginti su kitomis šalimis. Reikia atminti, kad pramonės dalis vis menksta visose ekonomikose, nes auga paslaugų apimtis šalių ekonomikose...
Turistai mažai tikėti, kad įveža šešėlį į Lietuvą. Tai, kad yra didelė galimybė turistams neišduoti čekį - labai tikėtina. Bet daug turistų perka didesnėse įmonėse (prekybos centrai, viešbučiai), kur gali atsiskaityti banko kortele, kas savaime jau oficiali apskaita. O tie "keliolika" eurų kuriuos galimai išleidžia smulkiems prekybininkams esminės dalies nesudaro šešėlinėje ekonomikoje.

Į šešėlinę ekonomiką įskaičiuojamos pajamos iš kontrabandos akcizinių prekių, prostitucijos, narkotikų apyvartos, vokelių, prekių ir paslaugų apyvartos ir t.t. ir pan.
Apie šešėlinės ekonomikos tyrimą Lietuvoje plačiau:
chrome-extension://oemmndcbldboiebfnladdacbdfmadadm/http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/05/LSE-2015-po-viena-psl.pdf

Paskaičiau tyrimą, gražus, bet naudos mažai, nes nėra skaičių. Pagal tyrime pateiktus oficialius statistikos departamento duomenis šešėlinė ekonomika tik 15 proc Pagal LLRI 25 proc.
Pagrinde akcentuojama cigarečių ir degalų kontrabanda, bei nusikalstamumas. Truputi apie atlyginimus vokelyje, ir nelegalų darbą.
Iš tyrimo aišku,
1.Nelegalus darbas maža problema - dėl mažo kiekio.
2.Kontrabanda cigarečių , taip tikrai nemaža - bet čia pati valdžia prisiprašė, padidinus rūkalų kainas.
3.Degalų kontrabanda - vežėjai pagrinde sunaudoja pildami į furas keliaujančias į Vakarų Europą - tai vežėjų konkurencingumo skatinimas - todėl visiems DZIN.
4. Nusikalstamumas - beveik visi vagys išvažiavo į Vakarus, dirba ten, tik pinigus veža į Lietuvą - tai nauda Lietuvai.
5. Didžiausi kiekiai cigarečių kontrabandos, keliauja per Lietuvą tiesiai į UK ir Vakarų Europą - tai irgi pajamos Lietuvai.
-------------------------------
Rezultate gaunasi, kad valdžiai nėra nei tikslo, nei priemonių kovoti su šešėline ekonomiką. Situacija tenkina visus.

Valdžios institucijos kontroliuojančios verslą ir namų ūkius dirba naudos principus t.y. gautos baudos, bei delspinigiai bei gražintos lėšos į biudžetą turi viršyti tyrimui išleistas lėšas, bei tikėtina suma visada konkuruoja su potencialiomis bylomis. Nebent yra vajus ar "paprašė draugai".

Valdžia supranta, kad per didelė kova su šešėline ekonomika priveda prie didelių socialinių neramumų šalyje. Ir tiems socialiniams poreikiams patenkinti (nuraminti) iš šešėlio surinktų mokesčių nepakaks. Šiandien yra tokia situacija, kad šešėlyje uždirbtos pajamos prisideda prie:
1. oficialioje apskaitoje dalyvaujančių prekių ir paslaugų sunaudojimo masto. O tai jau tiesioginės pajamos į biudžetą.
2. oficialioje apskaitoje nepanaudotos darbo jėgos ( tiek pilna, tiek daline dalimi) įdarbinimo į šešėlinėje ekonomikoje gaminamų prekių ir paslaugų procesus. O tai jau namų ūkių perkamosios galios didinimas.
3. verslo įmonių bankroto sumažėjimo - nes šešėlinė ekonomika - greitina pinigų srautus, išplečia paslaugų ir prekių pasiūlą, stabilizuoją kainą ir t.t. O tai jau papildomos pajamos iš verslo įmonių į biudžetą.
4. augančių ilgalaikių prekių pardavimo. Kol nėra NT turto apmokestinimo, tai šešėlyje uždirbtos pajamos ženkliai prisideda prie NT turto kainų lygio išlaikymo. O tai tam tikrose Lietuvos regionuose suteikia NT vystytojams darbo, bei pajamų į šalies biudžetą.

Be to Šešėlinė ekonomika mažina socialinių pašalpų gavėjų skaičių, nes valdžia (savivaldybių, seniūnijų lygyje) namų ūkių uždirbtas pajamas šešėlyje sugeba įsivertinti .



Tabako, alkoholio, naftos gaminių akcizas, kuris buvo susitartas stojant į ES yra ne pagal mūsų šalies perkamąją galią. Natūralu, kad vartotojai racionaliai ieško alternatyvų. Yra poreikis rinkoje yra ir pasiūla. Didžiausi pelnai lieka šalims iš kur importuojamos šios prekės, nes ten sumokami tiek akcizai, tiek ir PVM bei kiti mokesčiai. Būtų politinė valia, tai kontrabandos mastai ženkliai sumažėtu. Bet yra kažkam naudinga. Atitinkamai ir politinės valios nėra. Kontrabanda vyksta su žinia ...