Kokį dar potencialą? IQ testas buvo sukurtas A. Binet siekiant išsiaiškinti, ar pokyčiai Prancūzijos mokyklose prisideda prie vaikų protingėjimo. T.y., testas buvo sukurtas matuoti kitimą, o ne kažkokius pastovius mistinius potencialius protinius gebėjimus. IQ kinta.

1) Proto sugebėjimai priklauso nuo iš anksto gamtos duotų rodiklių (absoliuti klausa, ryškus spalvų skyrimas, gebėjimas mintyse projektuoti erdvines figūras etc.) - čia ir yra tas preliminarus proto potencialas, iš kurio gyvenimo eigoje semsies "patirties".
2) Atitinkama sritis - IQ testas faktiškai testuoja vien kairiojo pusrutulio galimybes, konkrečiai loginius ir analitinius sugebėjimus, retai kada mačiau kažką "novatoriško" tuose testuose, nors ir suprantu, kad tie tikrieji IQ testai pravedami atitinkamuose institutuose ir (galbūt) jie skiriasi savo forma ir turiniu.
3) Protingumo sąvoka išviso per daug abstrakti kaip ir Dievo sąvoka, tad kažkokie ten testai absoliutaus rezultato net ir teoriškai neduos (pvz. gali skirtis impulsų greitis tarp neuronų, kas reiškia, jog asmuo biški "stabdo", liaudiškai šnekant, bet užtat ilgalaikė atmintis pas tokius žmones gan sveika - argi nuo to jis tampa durnesnis?)
4) dar melejonas faktorių, bet tingiu vardint

Su amžiumi nervinių lastelių kad ir mažėja, bet komunikacijos perdavimo ryšys vis toks pat stiprus (ir netgi stipresnis, nes ląstelių mažiau nei pas jaunus) ir treniruojamas ligi pat mirties, šituom paaiškinamas senukų užsispyrimas, dėl to visokie mokslininkai ir tapytojai senatvėje kiek nukvanka ir yra apsėsti ties kažko įgyvendinimu

Bent jau taip rašo moksliniuose žurnaluose.

IQ buvo skirtas nustatyti ar žmogus tinka kariuomenei. Amerika taip pat testuodavo imigrantus, kad neprivažiuotų balasto. Kuo IQ labiau aukščiau vidurkio, tuo jis netikslesnis.

Dabartinėje visuomenėje nereikia, kad visi būtų aukšto IQ. Yra profesijos, kur neturint atitinkamo protinio potencialo nieko nesuprasi - kaip kad aukštoji matematika.

Perspektyvoje kompiuteriai perims dalį tokių profesijų, kuriose reikia labai daug žinių, daug kruopštaus darbo, bet mažai kūrybos. Tai nereiškia kad jie viską darys patys, tai reiškia kad vienas žmogus su atitinkama įranga gali padaryti 100 kartų daugiau.
Architektai, programeriai, mokytojai/dėstytojai ir dar tūkstančiai profesijų kur darbo našumui padidinti žmogaus IQ turi mažai įtakos.

Panašiai buvo su fiziniu darbu - kastuvu daugiau iškasi, nei rankomis, ekskavatoriumi - dar daugiau.
Nieko blogo nuo to neatsitiko - žmonės truputį aptuko ir viskas, dabar kuria sporto / sveikos gyvensenos klubus ir manau aptukimo problema bus suvaldyta ir išpręsta.

Kas liečia nežemišką gyvybę - dar tokios neradom, gali būti kad nerasim visai jokios, ką jau ten protingus žmogeliukus.
Teks patiems skraidyti ir kolonizuoti bent jau mūsų galaktiką, kuri gana nemaža.
Beveik 100 procentų, kad mes sąlyginai vieni.

Buvo straipsni apie perspektyviausias ateities profesijas - berods čia jos suvardintos
Kas tarp jų bendra - visoms reikalinga empatija, taigi vystyti reikia ne IQ, bet EQ. Ir pastarąjį vystyti beje sunkiau nei IQ.

bomzas, dauguma išvardytų specialybių remiasi linijiniu mąstymu. Mol, reiks labai daug medicinos ir slaugytojų personalo.
Kas atsitiks su jais, jei problemos su sveikata bus padėtos spręsti molekuliniame lygyje? Daromi bandymai su dirbtine DNR, kur ląstelės kuriamos naudojant 6 nukleotidus, vietoj dabartinių 4.
Tokie gamtos patobulinimai leistų tiksliau suprasti ir valdyti DNR, idealiu atveju vienas genas būtų atsakingas tik už vieną požymį, ne taip kaip dabar už neaišku kiek ir kada.

Tokiu atveju visos medicinos nebereiktų. Kaip kad medikų nereikia taisant kompiuterius. Užtektų pakoreguoti kodą.
Va tau ir ateities profesijos.

Na, dėl kastuvo gal biški netinkamas pavyzdys, nes 1 kastuvas = 1 žmogus, 1 eskavatorius = 1 žmogus, tai faktiškai padidėjo darbo našumas, išliko darbo vieta ir t.t., o vat žiūrėk... sukūrei radijo bangom valdomus eskavatorius, jau žiūrėk ir iš budelės gali valdyti mašinas. Mercedes dabar labai nori sukurti protingą automobilį, tai lyg ir vairuotojas bus nereikalingas... Bet daugiau pamąsčius tai kam iš viso pirkti tą mašiną, gal koks nors Hertz prisipirks tokių mašinų ir darys didžiulį taksi parką viešojo transporto pavidalu, kur spaudi mygtuką ir po kelių min. atvažiuoja tavęs paimt koks nors Mercedes-Benz S klasės Ir remontuot nereiks žmogui, rūpintis draudimu etc. Savo malonumui galės "akmens amžiaus" mašinas nuomot pasivažinėt kur nors gražioje vietoje (t.y. dabartines, dar ne tokias protingas mašinas, kurias pats valdai)

Vizija lyg ir nebloga, tik kad už kokius šekelius pirksim paslaugas, jeigu dalis žmonių liks už borto automatiškai įsivyraus revoliucijos ir riaušių tvaikas, o gamybos apimtis smuks, nes nedaug kas tegalės įsigyti kokį nors... 3d hamburgerio printerį ar panašiai. Bus taip kaip ir sakei kažkada - reikės būti specu ypač siaurioje nišoje, maža to, ta niša privalo turėti paklausą tarp perkamosios galios atstovų.

Jaučiu gal ir bus taip kaip sakai, Droidai, bet prieš tai pakariausim porą kartų, ir vat kai sumažinsim populiaciją, įvesim draudimus daugintis tai kas nors gam neblogo išeis.
Viskas kaip tuose filmuose - didžiulė super-dieviška-korporacija vidury dykumos augina super-protingus (ir gražius ) žmones, hi-tech aplinka ir treniruotės tolimajai kosmoso kolonizacijai... o aplinkui visokie nuskurėliai ir laukinė gamta.

Taigi tikslas vienas - patekti tarp tų išrinktųjų, bet irgi skaičiau apie tai, kaip mokslas jau dabar kuria visokį gyvį, tai gal truputį ir išsikreipia vizija.

Pirmiausia reikia vystyti darbštumą. Pavadinkim jį DQ. Kaip noriai žmogus kimba į darbą, susikoncentruoja ties juo, kaip sunkiai nuo darbo atitraukia pašalinės aplinkybės. Tada sudaugini IQ x DQ x EQ = ir gauni super specialistą.

Mano supratimu, negali testas išmatuoti to, nes tiek loginiai, tiek analitiniai, tiek visokie kitokie gebėjimai gali būti išugdomi ir patobulinami (arba priešingai - prarandami...). Tereikia prie to tikslingai dirbti (tinginiauti). Esminis momentas, kaip kad rodo Stanfordo psichologų tyrimai, pakeisti mąstyseną iš fiksuotos į augančią. Fiksuota - kad IQ nekinta ir išmatuoja galimybes/protą ir t.t., auganti - protiniai gabumai išugdomi (tas pats galioja ir kitoms sritims - pvz., sporto talentams, Meilutytė negimė mokėdama plaukti, o Jordan'as negimė su kamuoliu; emociniam intelektui bei aukštajai matematikai irgi).

Truputį pataisysiu, gauni - verslininką, kuris kuria darbo vietas specialistams. Bet formulė išties šauni, įžvalgu.

Karolina, aišku gali - bet iki tam tikrų ribų, o ribos kiekvienam - skirtingos. Todėl žydai nuo vaikystės ir siuntinėja savo vaikus po visus įmanomus būrelius ligi kol atranda jo "talentą", kurį geriausiai galima išvystyt (t.y. ties juom ir dirbti).

Panašiai kaip yra žmonės "maratoninikai", o yra "sprinteriai" - jų organizmo sandara skirias vos-vos fiziologiniu požiūriu - bet tiek pat treniruojantis maratoninkui ir sprinteriui rezultatai bus akivaizdžiai skirtingi. Berods kai kuriose šalyse jauniesiems sportininkams kažkokius testavimus net vykdo siekiant nustatyti kurioje srityje jis gali pasiekti daugiausiai, bet maža to dar reikalinga ir valia... automatiškai čia tas Sauliaus DQ įsijungia Jeigu sutaps motyvacija su organizmo sąvybėmis - olimpinis medalis garantuotas!
Noras irgi svarbus, nes pamenu kaip vienas pažįstamas jaunystėje mokėsi groti fortepijonu, nors labai norėjo smuiku, bet smuikui reikalinga aštresnė klausa ir nepraėjo atrankos. Tai savarankiškai kankino tą smuiką savo malonumui, išmoko galop "normaliai griežti", bet tam buvo skirti kolosalūs laiko resursai. O kartu su juo mokėsi toks bachūrėlis (žydukas), kuris buvo ir jaunesnis, ir greičiau gaudydavosi tose reikalose, ko rezultate tapo prof. muzikantu ir greičiau, ir lengviau, ir dar "inteligentiškų" (tarp lingvisčių ) bobų magnetu buvo!
Žodžiu, tas Konfucijus nedurnai pasakė, jog reikia daryti, tai kas patinka (tik vat klausimas kaip dar šekelių iš to pasidaryti...), tada ir nereiks kankintis "dirbant".

P.S.
Tas DQ man labiau patinka nei EQ. Nesuprantu aš to "emocionalaus intelekto", turbūt sukūrė kažkas vien tam, kad disertaciją parašyt...

Be reikalo mokytojai nurašomi. IQ/sumanumas mokytojo našumui padidinti gal ir neturi įtakos. Tačiau reiktų nepamiršti, kad mokytojas ugdo mokinių IQ/sumanumą/protingumą/charakterio stiprybes/lyderio savybes ir t.t. Yra toks PISA testas, OECD daro, lygina/analizuoja matematinius, kalbos, mąstymo gebėjimus tarp moksleivių skirtingose šalyse. Suomija viena pirmųjų pagal matematinius gebėjimus. Kodėl?
* Nes studijuojantiems pedagogiką labai aukšta kartelė. Amerikoj tuo tarpu visi labai susirūpinę, kodėl vaikai kvailėja, bet mokytojais ir toliau gali dirbti bet kas (na, geriausiai kokio futbolo treneris).
* Nes mokytojai gerbiami. Didžiąja dalimi dėl to, kad visi žino, kiek vargo jiems teko praeiti.
* Nes į mokymąsi žiūrima kaip į išlikimui reikalingą dalyką. Neaišku, ar suomių moksleiviai galvoja, kaip pakliūti tarp tų išrinktųjų, bet, spėju, kad neprašaus su tokiu pasirinkimu.

Kitas pavyzdys - Pietų Korėja. Negavę gero pažymio žudosi vaikai. Mokytojai - vidutiniški, gal ir protingi, bet žmogiškasis priėjimas prie moksleivių, kaip kad dominuoja Suomijoj, retas atvejis. Tad po pamokų vargšai vaikai traukia į vakarines privačias mokyklas (mokosi iki 22 val., ilgiau - uždraudė valdžia). Ten rinkos principas - geriausias mokytojas gali ir kelis milijonus dolerių per metus užsidirbti. Juk galėtų papildomai knygas skaityti, nuotoliniu būdu mokytis tie vaikai, bet va ne, kažkodėl leidžia pinigus...

Emocinis intelektas tai kada turi gabumus įtikinti kitus žmones daryti ką nors tokio, kurio jis pats nedarys.
Hitleris būtų geras aukšto EQ pavyzdys, kitam spektro gale - autistai.

Visi šitie bandymai išmatuoti žmogaus potencialą remiasi prielaidomis, kurios nebūtinai teisingos.
Aplinka motyvuoja, ir genetika, ir netgi maistas stipriai keičia protines ir fizines galimybes.
Storuliai daugumoje kvaili, nes nekokybiški riebalai neleidžia elektros impulsams smegenyse sklisti be nuostolių.

Kažką pasiekia paprastai tie, kurie atkakliai kažką daro. Kai darai, tai su laiku tampi specialistu toje srityje, ir jei ta sritis visuomenei svarbi, o konkurentų mažai, va ir ateina sėkmė.
-----
Karolina, nesiginčiju kad geras mokytojas yra labai gerai. Ar tai Kung-fu, ar tai matematika.
Tačiau gerai parengta kompiuterinė mokymo programa turi begalę privalumų.
Gali kartoti kursą kiek nori, nepyksta, nešaukia, eini toliau tik kai įveiki testus, viskas suskaičiuota.
Nemanau, kad kiekvienam besimokančiam pavyks kada priskirti aukštos klasės mokytoją.

Ir dar - kompiuterinė programa lengvai papildoma, nes daugelis jų yra debesyje.
O ateityje mokymasis taps žaidimu su lenktyniavimo elementais ir prizais.
Panašiai kaip lietuviško diktanto rašymas.

Buvusioj Rytų Vokietijoj vos ne per prievartą suženydavo olimpinius čempionus,kad naujus talentus gimdyti.

Kad lig šiol dar nė vienam nepavyko išnaudoti visų savo smegenų ribų, nėra ko jaudintis ir nėra ko apsiriboti ir taip save psichologiškai nuteikti nesėkmei. Tie patys mano minėti Standforo psichologai darė daug tyrimų ir kai kuriuos iš jų galima interpretuoti kaip "išsigalvotų ribų" pralaužimą. Pvz., yra mergaitė, pasakai jai, kad mergaitės prasčiau gaudosi matematikoj, kad jos galimybės ribotos. Atlieka nuoširdžiai testą - bum, prasti rezultatai. Paskui pasakai mergaitei, kad tai tik stereotipas, kad pastangų dėka ji gali atlikti testus taip pat gerai - bum, rezultatai geresni. Pakeičiamas tik požiūris, o rezultatai skiriasi - juk taip negalėtų būti, jei ji pirmam teste tyčia neprivėlė klaidų. Labai gera knyga apie tai, nuoširdžiai rekomenduoju (SauliuiM nebūtina skaityti, jis, pasirodo, ir taip žino, kad darbas ir pastangos yra viskas ).

Nežinau tiksliai, kaip žydai auklėja (turiu draugą, reiks paklaust), bet žinau, kad moksliškai yra naudinga leisti vaikams susipažinti su galimybėmis, atrasti, kas jiems prie širdies ir visa esmė skatinant ties kažkuo dirbti - girti pastangas (būtent pastangas ir procesą, o ne rezultatą ar "oj koks Tu protingas, kaip greitai išsprendei!"). Kitaip tariant - ruošiama dirva tolesniam mokymuisi ir DQ.


Droidai, nesiginčiju, kad kompiuterinė programa neturi privalumų (čia ne visai tas pats, bet coursera.org ir panašūs projektai yra super). Bet savo vaikui norėčiau žmogiško mokytojo - geriau smegenų vystymuisi


Tai būtų meškos paslauga vaikams. Negaus vaikas prizo ir galvos, kad jis durnas arba bent jau durnesnis už kitus. Negaus kelis kartus iš eilės - visam gyvenimui gali užsifiksuoti tokia būsena.

Aš manau kad mokytis žinių geriau iš kompiuterio, o bendravimas, patarimai, palaikymas - geriau gyvas mokytojas.
Gauname hibridinę mokymo sistemą, kuri idealiu atveju viena kitą papildo, sumoje lygis auga.



O kas sakė kad mokysis būtinai vaikai? Mokytis dabar reikia visą gyvenimą, ir lenktyniavimas labai gerai parodo, kurioj sritį esi aukščiau už vidurkį. Tokioje srityje jau gali specializuotis ir įdėti daugiau darbo.

(Nesvarbu, tas pats galioja ir ne vaikams)

Taip, mokytis reikia visą gyvenimą. Ir būtų gerai, jeigu būtų mokomasi noriai, su entuziazmu ir pan. Jeigu noro ir entuziazmo nėra, sutinku, kad tą reikia kažkaip paskatinti. Bet lenktyniavimas netinka (aukščiau rašiau, kad girti ir skatinti reikia pastangas). Jei žmogus nori mokytis, jam lenktyniauti nebūtina, jis ir taip mokysis. Jei nenori - lenktyniavimas ir nepirmavimas anksčiau ar vėliau vėl numuš tą galbūt atsiradusį dėl įdomumo norą (pagal apibrėžimą, pirmaus tik vienas kitas, ir tai greičiausiai bus iš tos kitos grupės, kur nori mokytis).

Be to, žinojimas, kurioj srity esi aukščiau/žemiau už vidurkį dabar nieko neduoda. Lygiai taip pat gali specializuotis srityje, kuri labiau prie širdies ir įdėjęs daug pastangų gausi dar geresnį rezultatą. Vėl priminsiu M. Jordano pavyzdį - mokykloj jis net nepraėjo atrankos į krepšinio komandą!

Motyvacija - labai rimtas klausimas. Tiesa sakant, šito nepavyksta suprogramuoti.
Tikrai nesutikčiau kad pastovios pagyros yra gerai. Kiek daug pavyzdžių, kai vunderkindai vaikai perdega, ir suaugę nieko nepasiekia.
O niekam nežinomi vidutiniokai, dažnai neklaužados aktyvistai nekreipia dėmesio į kritiką, daro ir padaro tai ką patys sugalvoję.
Kiek skaičiau sėkmės istorijų - visi pramušinėjo sau kelią į sėkmę labai sunkiai - ar tai Edisonas, ar Enšteinas, ar Steve Jobs.
Kritikų gyvenime visada daugiau nei tų kurie giria.

Manau pagrindas yra genetikoje, o jau atsiskleis ar ne - priklauso nuo aplinkybių. Pastangos turi būti skatinamos, todėl Forume yra pliusai, ir todėl bandau priversti Sliux pakrutinti savo tingų užpakalį ir nors kažkiek motyvuoti tuos, kurie gali kažką pasiūlyti.

Geriausia motyvacija yra pinigai. Nereikia išradinėti dviračio.
-----------------

Beje, tik ką perskaičiau naujausius tyrimus ilgaamžiškumo fronte.
Sveikuoliai galės nusišauti
Iki šiol buvo manoma, kad pagrindinė senėjimo ir ligų priežastis yra laisvieji radikalai - piktos molekulės, kurios ardo ląstelių DNR ir pastarosios dėl to žūva ar išsigimsta. Dėl to reikia valgyti antioksidantus, vitaminus, kurie neutralizuoja poveikį.

Gegužės 8 d žurnalo The Cell numeryje paskelbti tyrimai, kurie teigia absoliučiai priešingai - laisvieji radikalai prailgina gyvenimą, ir organizmas juos išskiria tada, kai kovoja su senėjimu ar liga.
Och jau tas mokslas, ką dabar darys vitaminų - antioksidantų pardavėjai?

Ir tai dar ne viskas. Bandymai šioje srityje daromi su C elegans kirmeliukais.
Viena tyrimo grupė maitino kirmeliukus cholesteroliu, ir jie pradėjo gyventi ilgiau.
Cholesterolis prailgina gyvenimą? Gal kažkiek, bet esmė pasirodė ne jame.
Gyvenimą prailgino labai silpnas alkoholio tirpalas, kuriame tas cholesterolis buvo ruošiamas.

Kažkas iš mokslininkų dasiprotėjo paeksperimentuoti su įvairiomis alkoholio dozėmis, ir rado tokią (labai labai mažą - bokalas alaus vonioje vandens), nuo kurios C Elegans pradėjo gyventi 2 ar net beveik 3 kartus ilgiau, nei kontrolinė grupė.

"This finding floored us — it's shocking," said Steven Clarke, a UCLA professor of chemistry and biochemistry and the senior author of the study, published Jan. 18, 2012.
The worms normally live for about 15 days and can survive with nothing to eat for roughly 10 to 12 days.
"Our finding is that tiny amounts of ethanol can make them survive 20 to 40 days," Clarke said.


http://phys.org/news/2012-01-tiny-amounts-alcohol-worm-life.html

Neseniai taip pat buvo pasirodęs straipsnis, kad nutukę (tiksliau tie, kurių KMI rodo nutukimą) turi didesnius šansus išgyventi susirgę, ir tokių žmonių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažesnis.
Suprantamo atsakymo, kodėl taip yra straipsnyje neišsakyta, tik iškelta prielaida, kad storuliai turi daugiau resursų kovoti su ligomis. Be to KMI nerodo nutukimo, nes aukštas KMI taip pat bus pas žmogų, kuris turi didelę raumenų masę

http://nofilmschool.com/2014/05/sonys-185-tb-cassette-is-the-future-of-storage-cassette-tape/

Va toks progresas man patinka. "Restauruojant" senienas ir pritaikant laiko patikrintą technologiją šiuolaikiniam gyvenimo ritmui

Mažiau skaitykit popso. Magnetinės juostos nėra seniena. Jų naudojimas niekada nebuvo nutrūkes. Dar ilgai bus naudojamos duomenų archyvavimui nes kol kas nieko geriau nėra sukurta.